Turbūt kiekvienam vaikystėje būta tokios istorijos, kai vienu vieninteliu žodžiu pakerpami sparnai, nužudomas įkvėpimas ir pasitikėjimas savimi. Šitas trumpas žodis – BET.
Viskas gerai, bet…
Jis tariamas pačiais įvairiausiais tikslais. Pavyzdžiui, kad žmogus „neįsivaizdintų”. O jis net nesiruošė…
Senų senovėje, kai mokiausi penktoje klasėje, mums uždavė parašyti rašinį. Visiškai nepamenu temos, atsimenu tik savo jausmus, kai gavau įvertinimą. Pamenu, kad labai stengiausi, dėjau visas pastangas į tą tekstą ir baisiai nusivyliau, gavęs, berods, trejetą. Būtent tada nusprendžiau, kad mano mintys niekam neįdomios, o geri įvertinimai rašomi už tai, kad mokiniai laikosi nuvalkiotų šablonų.
Šiek tiek vėliau būta drovių mėginimų rašyti eiles, tačiau netgi minties nekilo kam nors jas parodyti. Atmintyje vis dar buvo gyva istorija su rašiniu. Juk visada atsiras koks nors žmogėnas, kuris pasakys:
-Eilės, žinoma, geros, bet juk ne Maironis! Mokyklos laikraštukui, žinoma, tiks, bet ne daugiau!
Arba gali pasakyti šiek tiek kitaip:
-Parašyta, žinoma, gerai, bet kuo tu džiaugiesi? Viso labo mokyklos laikraštuke publikavai. Štai jeigu tikrame laikraštyje ar tikroje knygoje!
Manau, kiekvienas gali prisiminti panašių istorijų apie save. Kai labai stengiesi, kažką darai, BET visada atsiras žmogėnas, kuris pasakys BET. Visada bus nepakankamai gerai. Pasiektas rezultatas akimirksniu nuvertinamas paprastu „Bet”. Paradoksas, tačiau žmonės, kurie mėgsta svaidytis visais tais „Bet” – nuoširdžiai įsitikinę, kad daro gera žmogui. Atseit, parodo jam , jog dar yra ko siekti, yra dar kur tobulėti. Nors teko susidurti ir su atviresne formuluote: „Kad neužriestų nosies”, „nepradėtų „įsivaizdinti”. Kaip jums tai?
Suaugęs, subrendęs žmogus tokius „geranorius”, žinoma, pasiųs visiems žinomu adresu, tačiau vaikas to padaryti negali. Juk tą sakramentalų BET jis dažniausiai girdi iš tėvų, kurie, pasikartosiu, daro tai, skatinami pačių kilniausių tikslų. Štai tik išgirsta vaikas visai ką kita.
Jis girdi, kad yra nepakankamai geras, reikia būti geresniu. Tačiau kad ir ką jis padarys, kad ir kokias aukštumas pasieks, pripažinimas ir pagyrimas tolsta nuo jo kaip horizonto linija. Kai kas taip ir nugyvena gyvenimą, stengdamasis pasivyti tą horizontą. Kiti – pasiduoda, nuleidžia rankas. Tačiau nei vieni, nei kiti nepajėgūs pasitenkinti tuo, ką jau turi dabar, šiuo momentu.
Juk „BET – tai lyginimas, vertinimas ir nuvertinimas viso to, ką turime dabar. O žengti į priekį be atramos dabartyje – neįmanoma. O pagyrimas, kuriame esama žodelio BET – nustoja būti pagyrimu ir tampa agresyviu nuvertinimu ir visų pasiekimų bei pastangų menkinimu.
Dėl to, jei norite iš tiesų palaikyti ir pagirti žmogų – pamirškite žodį „Bet”. O jeigu kyla noras jį ištarti, tai kalba čia eina jau ne apie palaikymą.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…