Žmogus turi teisę žvelgti į pasaulį savaip. Ir pagrįsti šį asmeninį pasaulio vaizdą savo paties gyvenimo patirtimi ir tikrovės suvokimu.
Jis turi teisę veikti, remdamasis savo paties subjektyviu, siauru situacijos suvokimu. O taip pat įvertinti savo veiksmų pasekmes. Tik toks veikimo būdas, o ne rėmimasis mitine objektyvia nuomone, gali leisti realiai suprasti save, suformuoti poreikį kurti patį save kaip asmenybę ir šitaip žengti į priekį gyvenimo keliu. Subjektyvus pasaulio vaizdas gali tapti atskaitos tašku, nuo kurio vyksta vystymasis. ⠀
Tai, kad esama kažkokių teisingesnių ir sveikesnių gyvenimo būdų, nepanaikina fakto, jog kiekvienas žmogus turi savo kelią. Net žinant, kas yra teisinga, neįmanoma iš karto šito pasiekti. Žinodamas, kad rūkymas kenkia sveikatai, ne kiekvienas gali iš karto atsisakyti šio įpročio. Svajonė apie idealius santykius nepanaikina fakto, kad vystymosi kelyje teks užsidirbti daugybę guzų ir mėlynių, sąveikaujant su partneriais. Žinios apie sveiką mitybą negali akimirksniu priversti atsisakyti to, ką dabar mėgstame.
Mėginimai dirbtinai, per prievartą įdiegti į savo gyvenimą visa tai, kas teisinga ir objektyvu, visada pasmerkti žlugimui. Tuo tarpu progresyvus judėjimas į priekį, einantis iš vidaus, pagrįstas subjektyvia asmenine patirtimi – pats patikimiausias būdas pasiekti asmeninę laimę, kuri yra ne kažkieno sugalvota ir mums primesta ar įpiršta, o yra jūsų asmeniškai užauginta vidiniame jūsų pasaulyje ir nedalomai priklauso būtent jums.