Kodėl gi tingulys daro gyvenimą tokiu sunkiu ir nepakeliamu? Ir ką su tuo daryti? Nerašysiu apie tai, kas jau parašyta internete. Pasidalinsiu savais pastebėjimais ir savomis išvadomis.
Mes žinome, kad tingėjimas – tai nenoras veikti, neaktyvumas. Kas gi verčia žmogų įsmukti į nebūties būseną, išsijungti iš gyvenimo?
Yra kelios giluminės priežastys, kurių iš karto netgi neįžvelgsi. Išskirsiu iš jų tris.
Pirmoji – tai žmogaus gyvenimo krizė. Gyvenimiška krizė – lemiamas lūžio momentas, kai kažkas seno jau nebeveikia arba veikia, bet neefektyviai, o kažkas naujo dar neprasidėjo, neįsibėgėjo (santykiai su artimaisiais, darbo keitimas, paauglystės sunkumai, šeimos kūrimas ar irimas, ligos ar tiesiog kas 7 metus besikeičiantys gyvenimo ciklai).
Trumpiau tariant, žmogus jaučia, kad nebegali ar nebenori gyventi po senovei, o naujaip gyventi kol kas dar nemoka (ar trūksta resurso, žinių, sugebėjimų, finansų ir t.t.) Būtent šiuo momentu jį gali apimti tingulys, kai atrodo, kad niekas nebekelia džiaugsmo ir jau nieko nebesinori daryti. Šiuo laikotarpiu labai svarbu suprasti, kad turi įvykti kokybinis šuolis iš vienos būsenos į kitą, ir kad reikia padėti sau pačiam, pasiruošti kažkam naujam gyvenime. Tegu lėtai, pamažu, tačiau užtikrintai žengti ta kryptimi, kurioje norisi permainų, nedarant staigių judesių, bet ir ilgam nesustojant.
Antroji tingulio priežastis – smukusi savivertė ir stabdančios nuostatos. Kai žmogus jaučiasi nevertas ar nepakankamai geras, kad gautų, ko nori. Ar kai yra įsitikinęs, jog tai, ko norisi, jam yra kenksminga, arba pakenks kitiems, ar kažkaip negatyviai atsilieps jo ateičiai.
Pavyzdžiai, iš vienos pusės žmogus gali jaustis nevykėliu, kuriam vis tiek nieko nesigaus, tai kam tada apskritai tuo užsiimti? O iš kitos pusės jis gali būti įsitikinęs, kad „negalima užsidirbti didelių pinigų sąžiningu būdu. Visi turtingi – vagys”. Tai kam tada dirbti, jei turtingu vis tiek netapsi, juk pinigai – blogis.”
Šiuo atveju būtina kiekvieną dieną darbuotis su saviverte, įkvėpti, motyvuoti save.
Trečioji priežastis – kokios nors savo „negatyvios” dalies ar charakterio savybės neigimas. Pavyzdys – žmogus nenori pripažinti fakto, kad jis pernelyg daug reikalauja iš kitų, o pats nieko nedaro. Vyras reikalauja iš žmonos meilės ir pagarbos, o pats nesugeba finansiškai aprūpinti šeimos. Arba žmona reikalauja iš vyro pinigų, o pati visiškai jo negerbia, pastoviai menkina ir žemina. Tokiose situacijose labai sunku apskritai kažkuo užsiimti ir ypač – kito žmogaus labui, iš kurio vis kažko lauki ir negali sulaukti.
Kitas pavyzdys – kai žmogus neigia ir slopina pyktį, nuoskaudą, kai jam atrodo, jog jis visai nepyksta. Tačiau darbingumas smunka, kadangi slopinamos emocijos niekur nedingsta, jos gyvena viduje ir pastoviai primena apie save. Šiuo atveju reikia atverti savo „Pandoros skrynią” ir ištraukti iš jos visus susikaupusius „turtus” į išorę. Suvokti ir padirbėti su tais slopinamais jausmais.
Šių produktyvumo gudrybių verta pasimokyti iš vaikų: 5 paprasti būdai
Kai kuriems suaugusiems vertėtų pasimokyti iš vaikų, kaip spręsti neįprastas, nestandartines užduotis…
Tas, kuris su jumis negerai pasielgė – praras laimę
Neteisybė, niekšiškas poelgis, atliktas sąmoningai, visada sugrįžta žmogui, kuris taip pasielgė. Žinoma,…
Neįprasčiausi muzikos instrumentai istorijoje
Mus supantis pasaulis kupinas muzikos. Be to, melodingų garsų galima išgauti ne…