Supraskite tai tiesiog dabar. Jūs nesate atsakingas už kieno nors laimę. Jūs nesate kieno nors nelaimių priežastis. Tai sunki pamoka, tačiau išlaisvinanti. Jūs vis dar galite rūpintis, klausytis, suprasti aplinkinių žmonių skausmą, jausti jiems gilią užuojautą. Galite prisiimti atsakomybę (tai ne tas pats, kas prisiimti kaltę!) už tai, ką kažkada padarėte ar pasakėte, nors praeities pakeisti negalite.
Galite kentėti, išgyvendami savo jausmus ir apmąstydami savo mintis. Bet jūs nesate aplinkinių žmonių kančių priežastis, kad ir kiek jie verktų, rėktų, kaltintų. Jie daro jums spaudimą, stengdamiesi priversti jus jų „pagailėti”. Jeigu to reikia, galite pasiūlyti jiems savo tiesą, patarimus, vaistus. Tačiau jūs dėl jų bėdų nekaltas.
Negalite kokio nors žmogaus papildyti, harmonizuoti, negalite kito žmogaus paversti menkysta. Žmonės žengia savo keliu, o jūs – savo. Jų laimė – tai jų nuotykis, o jūsų laimė yra jūsų nuotykis.
Jūs juk matote, kad tikros laimės neįmanoma nei atiduoti, nei grąžinti atgal. Tikra laimė – tai Šaltinis. Tai – Buvimas. Tai noras įsisavinti savo paties patirtį, neužkraunant savo naštos kitiems. Tai nusiteikimas neieškoti meilės už savo ribų, o surasti ją žymiai arčiau. savyje.
Kiekviename džiaugsmo ar skausmo, laimės ar nuobodulio jausme. Kiekviename širdies dūžyje, kiekviename garse, kiekviename troškime, kiekvienoje gyvenimo akimirkoje.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…