Ne kartą teko išgirsti, kad neadekvačiai reaguoju į žmones. Žmogus manimi rūpinasi, o aš kažkodėl pykstu… O ir pati kartais susiduriu su tuo, kad mano pagalba buvo agresyviai atmesta.
Gerai pagalvojus, ne taip jau sunku surasti priežastį, kodėl susiklosto tokios situacijos. Daugelis žmonių painioja rūpinimosi ir globos sąvokas, todėl jų lūkesčiai, susiję su aplinkiniais, nepasiteisina.
Globa ir rūpinimasis – iš tiesų panašios sąvokos. Tai veiksmai, grindžiami empatija ir noru padėti, palengvinti kitam gyvenimą. O skirtumas pasireiškia tuo, kaip šitas labai kilnus noras įgyvendinamas. Svarbu, kas priima sprendimą, kad reikia imtis vienokių ar kitokių veiksmų. Ar užjaučiantis ir pagalbą siūlantis žmogus vadovaujasi kito žmogaus norais, ar tik saviškiais?
Trumpai tariant, galima teigti, kad globos reikalauja neveiksnus, savimi pasirūpinti nepajėgiantis žmogus, o rūpinamasi tik lygiaverčiu.
Šiame apibrėžime atsiranda dar vienas komponentas – valdžia. Ir čia kyla klausimas, kam žmogui kuris ėmėsi globoti kitą, reikalinga toji valdžia jo atžvilgiu. Be to, toks bendravimas visada yra vienpusis.
Tas, kuris globoja, atima iš kito asmens laisvą valią, galimybę priimti sprendimus, teisę į sąmoningai tvarkomą gyvenimą. Jis primeta kitam savo nerimą, baimę, imdamasis veiksmų, kurie tą nerimą ir baimę pašalina.
Be to, neretai „globėjas” pradeda reikalauti kompensacijos, juk skyrė tam žmogui daug laiko ir pastangų. Ir tokia „pagalba” visiškai logiškai sukelia atsakomąją agresiją.
Globos gali iš tiesų prireikti. Pavyzdžiui, ji labai svarbi vaikui, kuris dar negali atpažinti savo poreikių ir negali jų išreikšti. O juo labiau negali įvertinti, kas konkrečiai jam padės tam tikroje situacijoje. Tačiau vaikui augant, tėvų globą pamažu turėtų pakeisti rūpinimasis.
Rūpinimasis pasireiškia tuo, kad kitam žmogui išsakomas noras padėti. Aš galiu tau padėti ir turiu tokią galimybę. Aš jaudinuosi dėl tavęs, pergyvenu. O po to belieka priimti žmogaus pagalbos prašymą arba atsisakymą.
Šioje situacijoje daroma tai, kas kitam asmeniui yra reikalinga ir svarbu. Būtent tai ir yra lygybė santykiuose.
Kiekvienas turi teisę į savo jausmus ir poreikius, ir priima kito jausmus ir poreikius, net jeigu jie nesutampa.