Kai mus kas nors įskaudina, ši patirtis užgula mus kaip sunki našta. Ką reiškia atleisti? Pamiršti? Pradėti mielai elgtis su skriaudiku? Viskas šiek tiek sudėtingiau. Atleisti – reiškia nustoti reikalauti iš savęs ir kitų, kad jie atitiktų jūsų standartus ir lūkesčius.
Pakankamai dažnai galima išgirsti apie atleidimo techniką, kuri padeda atsikratyti nuoskaudos naštos ir palengvinti gyvenimą. O jeigu kreipiamės pagalbos į artimuosius ir draugus sunkiomis akimirkomis, dažnai galime išgirsti: „Atleisk pats sau, ir pasijusi geriau!”, „Atleisk kitiems už padarytus skriaudas! Paleisk visas tas skriaudas!”, „Atleisdami sau, atleidžiame kitiems”, „Atleisdami kitiems, atleidžiame sau”…
Iš pirmo žvilgsnio čia nėra nieko sudėtingo – imk ir atleisk, ir iš karto taps lengviau, tačiau kaip tai padaryti? Ir šiame klausime slypi dalelė pasipiktinimo, o gal net susierzinimo, juk mes niekam niekuo nenusikaltome, kodėl tada turėtume sau atleisti? O kitų nuoskaudos nėra tokios didelės, kad jiems tikrai reikėtų atleidimo, tai per daug grandiozinis žodis ir veiksmas, palyginti su įprastomis žmogaus nuoskaudomis.
Ir apskritai neaišku kaip „atleisti”? Koks tai vidinis veiksmas, kuris turėtų padėti palengvinti kančią?
Pažvelkime į žodžio „atleisk“ kilmę.
Žodis „atleisk” į anglų kalbą išverstas kaip „forgive”. Apsiginklavę žodynais ir surašę visas šio žodžio, išversto į mūsų kalbą, reikšmes, tarp jų galite rasti: „nereikalaukite, pamirškite”. Ir kaip tik ši žodžio reikšmė suteikia trūkstamą aiškumą jo supratimui: „Atleisti” reiškia „nustoti reikalauti”. Atleisti reiškia nustoti reikalauti iš savęs ir kitų atitikti tam tikrus standartus.
Atleisti sau reiškia leisti sau būti nepasitikinčiu savimi, kartais neatsakingu, kartais kaprizingu lyg vaikas, kartais trokšti kitų dėmesio ir meilės, kartais kažko nežinančiu ir nemokančiu.
Atleisti kitiems – reiškia išlaisvinti juos nuo mūsų reikalavimų atitikti kai kuriuos mūsų specifinius lūkesčius ir standartus, o tai reiškia atleisti jiems už netinkamus veiksmus dėl jų silpnybių, kompleksų ar kitų priežasčių.
Atleisti – tai nesmerkti, neteisti, nereikalauti, pakilti nuo kelių, pakelti galvą ir leisti sau būti tokiu, koks esi.
Nes niekas negali būti niekuo kitu, nei yra iš tikrųjų. Remdamiesi šiuo įsitikinimu, įgyjame savyje atramą, kuri suteikia mums vidinės stiprybės ir pasitikėjimo kokybiniams gyvenimo pokyčiams.