Vienas iš labiausiai paplitusių prietarų yra tai, kad kiekvienas žmogus turi vieną iš savo konkrečią savybę, kad jis, pavyzdžiui, yra geras, piktas, protingas, kvailas, energingas, apatiškas ir pan.
Tačiau žmonės tokiais nebūna.
Mes galime pasakyti kad žmogus būna dažniau geras, negu piktas, dažniau protingas, nei kvailas, dažniau energingas, nei apatiškas ir atvirkščiai.
Žmonės kaip upės: vanduo visose vienodas, tačiau kiekviena upė vietomis susiaurėja, vietomis būna sraunesnė, vietomis platesnė, vietomis ramesnė, vietomis švaresnė, vietomis šaltesnė, labiau dumblina ar šilta.
Tas pats ir su žmonėmis. Kiekvienas žmogus turi savyje visų žmogiškųjų savybių užuomazgas ir kartais pasireiškia viena, kartais – kita, o neretai žmogus tampa visiškai nepanašiu į save, tuo pat metu išlikdamas vienu ir tuo pačiu asmeniu.