Žmones suveda likimas

Vienas gydytojas kardiologas labai pergyveno dėl automobilio. Tai buvo paprastas eilinis gydytojas su eiliniu atlyginimu. Dėl to remontas ir atrodė brangus.

Ir čia bičiulis supažindino jį su savo draugu – automobilių meistru. Tasai suprato situaciją, pigiau suremontavo mašiną. Tiesiog iš simpatijos ir draugiškumo.

Dėkingas gydytojas atsiskaitė, paskui visą naktį negalėjo užmigti. Pasitarė su žmona ir kitą rytą paskambino meistrui, pakvietė užeiti į jo ligoninę. Meistras, aišku, nustebo ir netgi išsigando – o ką, jei daktaras sugalvos dabar jį eksploatuoti visu pajėgumu ir vėl privers kažką taisyti pusvelčiui? O gal jis koks trenktas, kaip kartais kine rodo? Maža ką?!

Prisijunkite prie mūsų FB

Daktaras nenusileido, pažadėjo parodyti daug ką įdomaus ir nemokamų vitaminų, dar kažko užsienietiško. Žodžiu, įsiviliojo baikštų meistriuką į ligoninę ir įkalbinėjimais bei pažadais privertė atlikti tyrimą. Ir tiksliai! Pavojingas susirgimas… Dar truputėlis, ir vaikinui baigtųsi labai liūdnai, juk jis pakęsti negalėjo tyrimų ir daktarų.

Gydytojas susitarė su kolegomis, vaikiną išoperavo. Laiku ir sėkmingai. Praktiškai išgelbėjo jam gyvybę. Gydytojas buvo išties geras specialistas, nerimą jam iškart sukėlė meistro kvėpavimas ir lūpų spalva.

Ganėtinai banali istorija iš pirmo žvilgsnio, tačiau taip nutinka pakankamai dažnai. Reikia labai atidžiai žvelgti į susitikimus su žmonėmis. Jei žmogus jums kažką duoda, suteikia pagalbą, padaro paslaugą tiesiog iš draugiškumo – greičiausiai mes irgi jam galime padėti.

Gerų žmonių tarpe visada esama mainų. Kartais tai būna pinigai. Kartais – gyvybė, kaip aprašytu atveju.

Mes labai reikalingi vienas kitam. Ir turime pagalvoti, jei gavome kažką iš žmogaus – kodėl mudu susitikome, kokiu tikslu? Ir duoti kažką jam – kažką, ko patys turime…