Šiame pasaulyje, kuriame mums pasisekė gyventi, kiekvienas susitikimas ir kiekviena neva atsitiktinė pažintis turi konkretų tikslą.
Kartais mums reikia žmonių, kurie mus pažadintų ir padėtų pakeisti mūsų gyvenimo kryptį; kartais – kad pralinksmintų ir primintų, kas esame šioje žemėje. O kartais tai būna tie, kuriuos sutinkame tik kelioms akimirkoms.
Ironiška, bet mes neprivalome žinoti kiekvieno sutikto žmogaus tikslo, tačiau turime išlikti atviri viskam, ką kiekviena nauja pažintis atneša su savimi.
Kartais verta pažvelgti į visą pasaulį kaip į daugybę susipynusių, susikryžiavusių gijų raštą. Sidabrinių ar raudonų gijų, kurių kiekviena reiškia susitikimą, kontaktą su konkrečiu žmogumi, galbūt netgi tą susitikimą, kuris dar neįvyko.
Visas mūsų gyvenimas – tai sąveika su žmonėmis. Ir nors šiuolaikinės technologijos, internetas ir socialiniai tinklai bando mus įtikinti, kad šią sąveiką galima sumažinti iki minimumo, mūsų sąmonėje kažkas vis dėl to pasikeičia, kai suprantame, kad viskas gyvenime vyksta ne atsitiktinai.
Ne visi susitikimai turi būti ilgalaikiai: kartais jie gali trukti tik akimirką. Galbūt tam, kad stabtelėtume minutėlei ir šitokiu būdu išvengtumėme eismo įvykio arba kad sutiktume potencialią meilę. Kartais Visata atsiunčia mums žmones, kad jie padėtų mums gyvenime, net jeigu jie vėliau netaps mums kažkuo svarbiu.
Ir nors mes negalime to nuspėti, mes visgi galime pasiruošti tokiems gyvenimo netikėtumams.
Žmonėms, kurie skirti mums pažadinti.
Tai tie žmonės, kurie ateina ilgam. Kartais tai būna mūsų partneriai, giminingos sielos. Tau tie žmonės, kurie visiškai pakeičia mūsų gyvenimą.
Žmonės, kurie padeda mums prisiminti, kas esame iš tikrųjų.
Kartais gyvenimo kelyje mes imame prarasti save. Kasdienybės šurmulyje pamirštame, kuo norėjome būti, apie ką svajojome (ir vis dar svajojame), kas iš tikrųjų esame. Mes paprasčiausiai tampame gyvenimo ir įvairiausių „privalau” žaisliukais, marionetėmis, pamiršdami, kokie esame iš tikrųjų. Ir kalba čia eina netgi ne apie darbo vietą ar miestą, kuriame gyvename, o apie sielą ir vidinę pasaulėžiūrą.
Todėl į mūsų gyvenimą ateina žmonės, kurie padeda mums suvokti, kas esame, kad pradėtume būti savimi.
Žmonės, kurie svarbūs būtent šią akimirką.
Kai pradedame pokalbį su atsitiktiniu kelionės draugu ir niekaip negalime sustoti. Arba kai tiesiog apsikeičiame šypsenomis su gretimu eskalatoriumi važiuojančiu žmogumi. Ir tai iš tiesų atrodo kaip kažkoks nežemiškas ryšys, kuris tiesiog privalo būti.
Tiesiog tai, kad kažkas mūsų gyvenime neužsibūna ilgesniam laikui, visiškai nereiškia, kad susitikimas su juo neturi prasmės ir tikslo.
Viskas turi prasmę. Ir būtent dėl tų nematomų gijų, kurios mus sieja tarpusavyje, gyvenimas šiame pasaulyje yra toks stulbinamai nenuspėjamas, nes niekada nežinome, kada sutiksime žmogų, kuris privers mus pakeisti savo gyvenimą.
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…