Yra žmonių, kurie gyvena savo gyvenimą. Pasinėrę į jį, mažai domisi svetimų gyvenimų detalėmis. Jiems nėra kada, jie turi GYVENIMĄ, tokį, koks jis yra, tikrą. O kai gyveni savo gyvenimą, tau visiškai nerūpi, kas vyksta pas kitus.
Toks žmogus sukelia ne pačius maloniausius jausmus tiems, kurie nemoka gyventi savo gyvenimo. Kuriems visada įdomu, o ir pavydu žvalgytis už svetimų tvorų. Jie godžiai ieško jūsų sode trūkumų, kad paguostų save. Jie džiaugiasi, puikiai jaučiasi, jei staiga pamato ką nors netobulo. Ir netgi jei nėra prie ko prikibti, jie tai būtinai suras. Jūs ne taip stovite, ne taip vaikštote, maža prie ko galima dar prisikabinti, kad tik noro būtų. Norisi prisikabinti, apšmeižti, pasitaškyti nuodais, o priežasčių visada atsiras.
Ypač „miela”, kai apie jus šnabždasi žmonės, kurių netgi nepažįstate. Jūs nepažįstate, o juk jus žino, štai ir kuždasi, aptarinėja. Tiesiog todėl, kad jūs geresnis. Tai vienintelis ginklas, kurį galima panaudoti prieš jus. Jie neprieis ir į akis jums nepasakys. Nes nėra ko pasakyti.
Jie patys daugmaž supranta savo elgesio priežastis, tačiau kruopščiai maskuojasi. O ką daugiau daryti, jei savo gyvenimą laikai tuščiu ir neįdomiu, arba, kas dar blogiau, laikai save niekam tikusiu nevykėliu.
Geriausias būdas numalšinti šį skausmą – aptaškyti nuodais kitus, kurie yra laimingesni ir sėkmingesni.
Tie, kurie yra šiek tiek drąsesni, visgi prieina ir bando kalbėtis. Ir užmaskuoja savo nuodus už savo gražių, malonių, „kultūringų” žodžių.
- Puikūs džinsai, kur galima būtų tokių nusipirkti, aš irgi noriu taip vykusiai užmaskuoti storą užpakalį;
- Kodėl nenorite saldainių, nusprendėte atsikratyti riebalų?
- Kaip jūsų vaikas šiandien gerai elgiasi, ne taip, kaip įprastai…
Jie ieško, intuityviai atrenka vietą, kur galima būtų kuo stipriau smogti, bando išsiaiškinti, kur labiausiai skauda. Ir labai džiaugiasi, jei pajunta, kad pataikė, veidas švyti pasitenkinimu, lūpose – gudri šypsena, spindi džiaugsmu akys. Laimingi, ką tik pasisotinę vampyrai.
Ir viskas dėl to, kad jiems niekaip nepavyksta susidoroti su jausmu, jog jūs esate už juos geresnis. Laimingesnis.
Laimingiems, kaip žinia, svetimi gyvenimai nerūpi. Jie gyvena savo pasaulyje. Kur nėra jokių kaimynių, svetimų neištikimų sutuoktinių ir kažkieno nepadoriai trumpų sijonų. Visam tam nėra vietos laimingo žmogaus gyvenime.
O tasai, kuris kuždasi už nugaros ir pasitelkia įvairiausius rafinuotus triukus, kad komplimentą paverstų pasityčiojimu ar pažeminimu – tas žmogus nelaimingas. Galbūt jam netgi visai neblogai sekasi, tačiau jis to nejaučia. Juk vis tiek atsiras kas nors geresnis už jį.