Saulei nusileidus, temperatūra dykumoje smarkiai nukrinta. Jei dieną vidutiniškai būdavo +38, naktį gali atvėsiti net iki -4 šalčio. Kodėl taip atsitinka ir kaip šie siaubingi temperatūros svyravimai veikia dykumos augaliją ir gyvūniją?
Kodėl dieną dykumoje karšta, o naktį šalta?
Kodėl temperatūros ekstremumai dykumoje tokie ekstremalūs?
Dykumos paviršiaus temperatūrą lemia du pagrindiniai veiksniai:
- jį pasiekiančios saulės šilumos kiekis;
- šios šilumos nuostoliai.
Skirtingai nei dykumose, augmenijai tinkamose vietovėse oras šyla kitaip. Augalai, kad atvėstų, pradeda garinti drėgmę. Tai veikia ir dirvožemį, todėl prie paviršiaus esanti temperatūra ne taip greitai pakyla. Temperatūros kilimą taip pat stabdo debesys ir ore esanti vandens suspensija – drėgmės lašeliai, susitikę su saulės spinduliais, ne tik juos atspindi, bet ir išsklaido. Dėl šios priežasties temperatūra prie Žemės paviršiaus sparčiai nekyla.
O dykumoje oras labai sausas, o saulės ultravioletinių spindulių labai daug. Erdvėje virš smėlėto dykumos reljefo beveik nėra vandens garų, taip pat ir debesų. Todėl dykumos paviršių greitai ir stipriai įšildo saulės spinduliai. Sausas dirvožemis pasižymi mažu šilumos laidumu ir maža šilumos talpa, todėl daugiausia įkaista jo paviršinis sluoksnis.
O štai sutemus dirvožemis greitai atvėsta, kadangi nedebesuotoje ir sausoje atmosferoje nėra kliūčių, trukdančių šilumai palikti paviršių. Jei būtų šiek tiek drėgniau ir debesuočiau, vandens garai pajėgtų tapti savotiška antklode, kuri iš dalies sugrąžintų nuo žemės paviršiaus kylančią šilumą atgal į apačią. Tačiau kadangi dykumoje nėra tokio šiltnamio efekto, naktį joje greitai pasidaro šalta.
Tokiu būdu dėl dramatiško dykumos paros temperatūros svyravimo kalti yra:
- sausa atmosfera, kuri nesulaiko žemyn ir aukštyn kylančios šilumos energijos;
- sausas dirvožemis, kuris neturi galimybės atvėsti, išgarindamas drėgmę ir blogai kaupia bei praleidžia šilumą.
Dykumos gyvūnai
Nors daugumai gyvūnų dėl šių sąlygų būtų nesaldu gyventi dykumoje, kai kurie iš jų visgi sugebėjo prie jų prisitaikyti.
Pasak Arizonos universiteto ekofiziologo Deilo DeNardo (Dale DeNardo), ekstremalūs temperatūros svyravimai nėra didžiausia problema, su kuria susiduria dykumų gyvūnai. Kur kas svarbiau yra tai, kad jiems trūksta gėrimo ir maisto – bent jau tiek, kiek reikia norint išgyventi.
Pavyzdžiui, dykumose gausiausia visų rūšių roplių. Kadangi jiems nereikia palaikyti kūno temperatūros, sukauptą energiją jie daugiausia eikvoja medžioklei. Nedidelis roplių dydis padeda jiems sunaudoti mažiau maistinių medžiagų.
Kita vertus, dideli šiltakraujai gyvūnai stengiasi išgyventi kitaip. Jų storas ir tankus kailis padeda jiems neperkaisti dieną ir neperšalti naktį.
Dykumų augalija
Augalai mažiau pajėgūs ištverti ekstremalias temperatūras. Negalėdami judėti, jie turi ginti brangią drėgmę iš vidaus, naudodami neįsivaizduojamas išgyvenimo taktikas.
Pavyzdžiui, kaktusai nuo gyvūnų ginasi savo spygliais ir nuodingomis medžiagomis, kurias gali išskirti.
Likusiems augalams naktį dar sunkiau, kadangi nuo šalčio viduje esantis vanduo gali užšalti ir jie nuo to žus. Todėl dykumų augaliją lengviau rasti ten, kur temperatūra naktį nenukrenta žemiau nulio arba nukrenta ne ilgiau kaip porai valandų.
Šiek tiek faktų apie žuvis
Kai pagalvojame apie namų augintinius, pirmiausia į galvą ateina šunys ir katės,…
XX a. pradžioje tūkstančiai žmonių visame pasaulyje ėmė grimzti į neįveikiamą miegą. Keista „miego ligos” epidemija
Jei pamėgintume prisiminti maždaug prieš šimtmetį siautėjusias paslaptingas ligas, pirmiausia į galvą…
Svarbiausias žmogus jūsų gyvenime esate jūs pats
Svarbiausias žmogus jūsų gyvenime esate jūs pats. Ne jūsų partneris, ne jūsų…