Mirtis

Keturi miestai, kuriuose oficialiai draudžiama mirti

Jūsų dėmesiui pristatau keturis miestus, kuriuose įstatymiškai draudžiama mirti. Pasirodo, būna ir taip.

Falciano del Massico – Italija

Mažame pietų Italijos miestelyje Falciano del Massico žmonės negali mirti, ir taip yra ne dėl aplinkos ar religinių įsitikinimų ypatumų, o tiesiog dėl to, kad kapinėse nėra nė vienos laisvos vietos. Meras išleido įsakymą, kuriame pareiškė, kad „gyventojams draudžiama palikti žemiškąjį gyvenimą ir išvykti į kitą pasaulį miestelio teritorijoje“.

Lygiagrečiai meras nusprendė pastatyti naujas kapines, tačiau iki to laiko žmonėms įsakyta „susilaikyti nuo mirties“.

Sarpourenx – Prancūzija

Dekretą, draudžiantį žmonėms mirti, taip pat paskelbė Sarpourenx, vaizdingo kaimo pietvakarių Prancūzijoje, meras. Toks sprendimas priimtas po to, kai Prancūzijos teismas nedavė leidimo plėsti esamas miesto kapines. Tačiau meras Gerardas Lalanna truputį perlenkė lazdą – ne tik uždraudė mirti, bet ir, pagal jo dekretą, kiekvienas, kuris išdrįs mirti, bus griežtai nubaustas. Tiesa, šiame potvarkyje neapibrėžtos numatytos bausmės…

Itsukushima – Japonija

Japonijos salos Itsukushima – šventa vieta, o švaros palaikymas jose turi pirmaeilę reikšmę. Tokiu būdu, siekdami išlaikyti salą švarią, dvasininkai įtikino vyriausybę priimti įstatymą, pagal kurį salose draudžiama mirti. Nuo 1878 metų salose draudžiama ne tik mirti, bet ir gimti. Nėščios moterys ir vyresnio amžiaus žmonės gali lankytis salose, jeigu turi pažymą, kad pirmosios lankymosi saloje laikotarpiu – negimdys, o antrieji – saloje nemirs.

Kraujas saloje buvo pralietas tik vieną kartą, tai įvyko 1555 m. mūšis dėl Mijadžimos, po kurio nugalėtojas įsakė salas išvalyti nuo kūnų ir visa krauju „suteršta“ žemė buvo išmesta į jūrą.

Longyearbyen – Norvegija

Arkties miestas Longyearbyen, esantis Norvegijos Svalbardo archipelago salose, taip pat turi panašų draudimą. Mirtis čionai draudžiama. Mieste visgi yra nedidelės kapinės, tačiau daugiau kaip prieš 70 metų jos nustojo priimti naujus „klientus”. Draudimo priežastis – mirusiųjų organai niekada nesuyra. Buvo nustatyta, kad Longyearbyene palaidoti kūnai puikiausiai išsilaikė amžinajame įšale. Mokslininkai netgi sugebėjo atskirti audinius nuo žmogaus, kuris ten mirė XX amžiaus pradžioje ir aptiko nepažeistus gripo viruso, kuris jį nužudė 1917 m., pėdsakus.

O tie žmonės, kurie sunkiai serga arba greitai mirs, lėktuvu ar laivu siunčiami į kitus Norvegijos miestus.

.



Naujienos iš interneto

Trys pagrindiniai Visatos dėsniai

Visata visada padeda mums tobulėti, tiksliau, mūsų gyvenime visada susidaro tam tikros…

Tavo arklus nudvėsė – nulipk!

Kartais taip būna, kad ilgai ką nors kuriame, dirbame, įdedame į tą…

Kokius draugus reikia susirasti, kad galėtumėte priešintis stresui

Ugdyti ištvermę ir kovoti su stresu galima ne tik lankantis psichologo kabinete.…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *