Nuo seniausių laikų Didysis Sfinksas kaitino žmonių vaizduotę. Ši mitinė būtybė Egipto kultūroje simbolizuoja paslaptį. Yra žinoma garsaus mediumo ir ezoteriko Edgaro Keiso (Edgar Cayce) pranašystė, kad po milžiniškos statulos letena yra slaptas kambarys. Tvirtinama, kad po Didžiuoju Gizos sfinksu yra senovinė biblioteka, taip vadinama Įrašų salė.
Joje saugomi Atlantidos arba kitos labai pažangios, tačiau mirusios civilizacijos dokumentai ir lobiai. Juos suradus, pasaulio likimas smarkiai pasikeis ir galbūt ateis ilgai lauktas aukso amžius, apie kurį svajojo mistikai ir poetai.

Keista, tačiau didžiojo ezoteriko įžvalgas patvirtina senovės Egipto papirusai.
Viename iš jų rašoma, kad po Didžiojo Sfinkso letenomis esančioje slėptuvėje saugomi ritiniai, kuriuose glūdi Ozirio paslaptys. Tačiau jos nebus atskleistos pasauliui tol, kol atsiras žmonių, kurie bus verti šių žinių ir nepanaudos jų blogiems tikslams.
Ką apie tai sako mokslas?
1989 m. japonų mokslininkai, naudodami radiolokacijos metodą, po kairiąja Didžiojo sfinkso letena aptiko tunelį, kuris eina kažkur link Chafrės piramidės. Tačiau valdžia iškart uždraudė tolesnius kasinėjimus.

1993 m. amerikiečių geofizikas Tomas Dobetskis (Thomas Dobetsky} tyrinėjo Sfinksą ir po jo priekine letena aptiko didžiulę stačiakampio formos ertmę. Egipto valdžia ir vėl uždraudė tolesnius šios vietos tyrimus.
Priežastis nelabai suprantama: juk niekas nesiruošė Didžiojo sfinkso ardyti iki paskutinės plytos. Beje, Didysis sfinksas ir taip pamažu byra, o egiptiečiai visiškai neskuba pasaulio stebuklo atstatyti.
Galbūt mįslės įminimas slypi paminklo amžiuje. Iš visko sprendžiant, jis senesnis už piramides. Sfinkso paviršiuje matyti užtvindymo pėdsakų, mokslininkai objekto amžių vertina 8 tūkst. metų.
Gaunasi, kad jis buvo sukurtas prieš tvaną. Yra versija, kad gerokai prieš faraonus.
Galbūt tai žinia nuo tos pačios „pradingusios civilizacijos“? Galbūt atidarius slėptuvę kada nors pavyks atskleisti šią paslaptį.