Šiandien neturiu pakankamai jėgų išspausti iš savęs didelės apimties ir sudėtingo straipsnio, tačiau jaučiu įkvėpimą papasakoti jums apie tam tikrą temą, susijusią su apibendrintomis istorijos paslaptimis.
Todėl šiandien pasistengsiu trumpai ir greitai išdėstyti visą esmę.
Remdamasis savo patirtimi galiu pasakyti, kad šiandien istoriją sąlygiškai galima suskirstyti į 2 etapus: žinomą ir istorikų ištirtą, kuris tęsiasi maždaug iki 4-5 tūkstantmečio pr. m. e., ir paslaptingą laikotarpį iki šio laikmečio. Mus kaip tik domina laikotarpis maždaug nuo 10 iki 20 tūkstantmečio pr. m. e. +/- tam tikra paklaida. Važiuojam toliau.
Dabar turime kur kas daugiau paslaptingų ir faktais pagrįstų senovės istorijos faktų, kuriuos sudaro megalitų kūrėjų palikimas.
Grubiai tariant, prieš gana neblogai ištirtus ir istorikams aiškius įvykius esama tam tikro laikotarpio, kai Žemėje masiškai ir paslaptingai atsirado ne tik paprasti megalitai, bet ir ištisi megalitų kompleksai.
Tačiau labiausiai stebina tai, kad būtent apie šiuos objektus absoliučia dauguma atvejų nėra jokių paminėjimų ar įrašų.
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, galima paimti Egipto piramides arba šiek tiek mažiau žinomą Jupiterio šventyklą Baalbeke. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, tokių objektų galima rasti Japonijoje, Kinijoje, Indijoje, Peru ir daugelyje kitų šalių.
Atrodytų, kaip galima susieti tokius skirtingus ir, atrodytų, nesuderinamus objektus? Iš tiesų jie turi tam tikrų bendrų bruožų.
Pavyzdžiui, dauguma šių objektų atrodo atsiradę tarsi iš niekur. Nėra jokių rašytinių šaltinių, kuriuose būtų konkrečiai nurodomas jų sukūrimas, o kai kuriais atvejais apie juos net neužsimenama.
Yra daug ginčytinų atvejų, kai objektas priskiriamas civilizacijai, kurios dokumentuose rastas pirmasis jo paminėjimas, atitinkamai ir datavimas bandomas priskirti taip pat šiai civilizacijai. Kaip visada, nereikia toli ieškoti pavyzdžio – Barabaro urvai Indijoje.
Žemiau esančioje nuotraukoje galima pastebėti granito apdirbimo mastą ir kokybę.

Kitus architektūros stebuklus paliksime už kadro.
Tai štai, šis stebuklas buvo datuojamas ir priskiriamas remiantis kreivais užrašais ant sienų, nors netgi plika akimi galima pastebėti, kad užrašų kūrėjai savo išsivystymu ir galimybėmis aiškiai nusileido pirminiams šių urvų kūrėjams.
istoistorijos,
Taip pat pamiršau pridurti, kad, jei manęs neapgauna atmintis, užrašuose neminima Barabaro komplekso statyba, o tik užsimenama apie jo perkėlimą. Kitaip tariant, kada ir kas iš pradžių pastatė šį stebuklą, lieka paslaptimi. Jei nesileisime į detales, panaši situacija pastebima visame likusiame pasaulyje. Vienur paslapčių daugiau, kitur mažiau, bet dažniausiai viskas susiveda į rimtus klausimus apie paslaptingų megalitinių pastatų pirminę kilmę.
Net jei kur nors yra nuorodų ar įrašų apie tokius objektus, juose nėra nė žodžio apie statybą, jau nekalbant apie jos proceso aprašymą.
Tačiau tokia situacija būdinga tik senesniems megalitiniams statiniams, kurie ir yra didžiausia paslaptis. Nesunkiai rasite bet kurių Egipto rūmų statybos proceso aprašymą ir išsamią sąmatą, tačiau nerasite nė vieno paminėjimo apie to laikotarpio piramidę.
Prie to galima pridėti Jonaguni paminklą iš Japonijos, kurį dauguma mokslininkų pripažino dirbtinai sukurtu, tačiau niekas nenori juo užsiimti, nes nėra kam jį datuoti.
Mokslininkai paprasčiausiai nežino, kas galėjo visa tai padaryti 7-12 (galiu klysti dėl datos, rašau iš atminties) tūkstantmečiais prieš Kristų. Tokiu būdu logiškai galime prieiti prie vienos labai įdomios išvados.
Kol kas mažai mums žinomu laikotarpiu visoje planetoje masiškai atsirado megalitiniai kompleksai, kurių kai kurie turėjo identiškų technologinių bruožų. Tai savo ruožtu galima paaiškinti tik vienu logišku paaiškinimu, kad anksčiau Žemėje egzistavo paslaptinga, mūsų pamiršta megalitinių statinių statytojų civilizacija.
Kokias paslaptis ji slepia – mums dar teks kada nors išsiaiškinti.