Devintoji banga – gresiančio mirtino pavojaus simbolis. Toks nusistovėjęs žodžių junginys aktyviai vartojamas ne tik literatūrinėje, bet ir kasdienėje kalboje.
Apie jį užsimenama daugelyje grožinės literatūros kūrinių, o grėsmingą bangą savo akimis galima pamatyti dailininkų paveiksluose.
Kodėl didžiausią grėsmę kelia būtent devintoji, o ne ketvirtoji, šeštoji ar aštuntoji banga? Ar tikrai egzistuoja dėsningumas, kad devintoji banga yra didesnė ir pavojingesnė už kitas? Kada tokiu atveju pradėti skaičiuoti?
Pabandysime atsakyti į šiuos dažnai kylančius klausimus ir papasakoti daugiau apie devintąją bangą.
Esami jūreivių prietarai ir pastebėjimai
Kai kyla audra, susiformuoja įvairaus dydžio bangos – net jei judėjimas ant vandens palyginti nedidelis. Bangos skiriasi ne tik stiprumu ir aukščiu, bet ir greičiu. Kartais jos susiduria ir sudaro vieną didesnę bangą. Prieš atsirandant tokiai keterai, galima pastebėti tam tikrą apriimą ir smulkų vandens teliūskavimą. Po to susifrmuoja banga, tačiau ji nebūtinai bus devintoji. Didžiulė ketera gali būti absoliučiai bet kuri pagal „eilės numerį”.
Įdomu: Senovės Romoje apskritai tikėta, kad pavojingiausia banga yra dešimtoji. O štai graikams labiausiai nepatiko trečioji.
Kodėl būtent deintoji banga buvo laikoma pačia baisiausia Europoje? Paaiškinti jūrų prietarus labai paprasta, jei pasitelksime numerologinę Europos tradiciją.
Taigi numerologijoje būtent skaičius 9 laikomas logiška įvykio pabaiga, jo maksimumu ir apogėjumi. Tačiau skaičius 10 reiškia naujo skaičiavimo pradžią, nes skaičiaus pagrindas yra 1 ir 0. Taigi devynetas yra skaičius, apimantis visą ankstesnę skaičių eilę, jos kulminaciją. Štai kodėl didžiausiai bangai buvo priskirtas „galingiausias“ skaičius.

Kasdienė kalba
Būtent iš literatūros kūrinių puslapių devintoji banga atkeliavo į kasdienę kalbą. Nors kai kurie tyrimų duomenys rodo, kad ir skaitanti visuomenė, ir neraštingi paprasti žmonės šį reiškinį žinojo gerokai anksčiau, nei jis buvo išpopuliarintas literatūroje, tik nuo XVIII ir XIX a. jis tapo bendriniu vardu ir buvo tvirtai siejamas su baisia pražūtimi ir neišvengiamumu.
Žmogus, patekęs į gyvenimo sunkumų audrą, laukiantis nenumaldomo lemtingo smūgio, kuriam pasipriešinti jis negali. Devintoji banga reiškia neabejotiną mirtį ir žemiškojo gyvenimo užmarštį.
Kokios bangos yra pavojingiausios jūreiviams?

Vaizdiniai niekada neatsiranda iš niekur. Nėra dūmų be ugnies, o įsitikinimai apie milžinišką, visa kas gyva pražudančią bangą, iš tiesų turi tvirtą pagrindą.
Tačiau iš tiesų milžiniška banga gali būti bet kuri iš eilė. Pavyzdžiui, vadinamųjų bangų-griovėjų aukštis gali siekti 30 metrų. Skirtingai nei cunamiai, keteros kyla pavieniui, tačiau iki galo paaiškinti jų atsiradimo prigimties mokslininkams dar nepavyko. Manoma, kad devintoji banga užgimsta dėl vandenyno srovių susidūrimo ir kitų sudėtingų anomalijų.
Buvo laikas, kai milžiniškų bangų egzistavimą apskritai neigė, tačiau šiandien dėka stebėjimų iš palydovų šis faktas yra akivaizdus.
Cunamis taip pat yra griaunamoji banga, tačiau jos priežastis – žemės drebėjimai, nuošliaužos ir kai kurie kiti gamtos reiškiniai.
Be to, devintoji banga gali kilti, jei audringu oru susilieja į vieną kelios bangos.
Kaip matote, devintoji banga yra labiau alegorija, vaizdingas posakis, reiškiantis neišvengiamą griaunamąją jėgą. Visai nebūtina, kad lemtinga banga būtų būtent devinta – milžiniška banga gali kilti bet kada.