Visi žino, kas yra blogai ir kas yra gerai. Daug žmonių yra pirmaklasiai „patarėjai”, ir tokių žmonių mes įpratome klausyti, automatiškai pasitikėdami jų žodžiais.
Tai, žinoma, gerai, kai pasitikėjimas tampa bendravimo pagrindu. Tačiau nežiūrint į pasitikėjimą, turime patikrinti, ar sutampa žodžiai su veiksmais. Daugybė mėgėjų švaistytis patarimais patys jų nesilaiko. Šis veidmainiškumas itin stipriai pasireiškia auklėjant vaikus.
Tėvai draudžia: gerti alų, rūkyti cigaretes, žiūrėti televizorių, žaisti kompiuterinius žaidimus, švaistyti pinigus nereikalingiems žaislams, draugauti su „ne tais” draugais. Verčia atžalas mokytis, daugiau skaityti, laikytis tvarkos, valytis dantis, laiku gultis miegoti ir t.t. Taip ir turi būti, kai vyresni padeda jaunesniems, labiau patyrę moko mažiau patyrusius.
Tačiau ramybės neduoda viena smulkmena – kodėl mes reikalaujame iš kitų to, ko patys nedarome? Tai nesąžininga, o jeigu tiesiai šviesiai – gryniausia diskriminacija. Esu tikras, kad reikia atitikti tai, ką kalbi, kitaip neverta kalbėti.
Neverta raginti laikytis tvarkos, jeigu pats nesugebi jos palaikyti, versti mokytis, kai pats per pastaruosius metus neperskaitei nė vienos knygos, versti kalbėti teisybę, kai pats susipainiojai melagystėse, raginti užsiimti sportu, kai pats „sportuoji” su buteliu alaus priešais televizorių… Sąrašas begalinis.
Autoritetų nėra – yra tiesa. Reikia mokėti kritiškai vertinti tai, kas pasakyta, nežiūrint į kalbančio autoritetą. Priešingu atveju taip ir tęsis šita beprotybė, kai ateini pas sergantį daktarą, kad sužinotum, kaip būti sveiku, kai klausi kaimyno patarimo, kokias geriau pirkti akcijas, kur patikimiau investuoti, kai virtuvėje, šeimos rate priimi sprendimą už ką balsuoti, kai renkiesi profesiją, remdamasis atstumu iki artimiausio universiteto.
Laikas liautis sau meluoti ir žvelgti į kalbantįjį plačiai atvertomis akimis. Kas tai kalba? Tas žmogus, kuris vien kalba, ar tas, kuris savo poelgiais patvirtina pasakytus žodžius? Jis pat sugebėjo kažko pasiekti, ar tiktai girdėjo per televizorių, „kaip dainuoja tas operos dainininkas”? Kritiškai vertinti tai, kas sakoma – svarbiausias mąstančio žmogaus įgūdis. Ir kai kažką „kontroliuojate”, nepamirškite patys stengtis savo poelgiais atitikti tai, ką sakote.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…