Žiūrėti tiesai į akis

Žiūrėti tiesai į akis, kai sunku

Visi susiduriame gyvenime su problemomis ir sunkumais. Kartais ne viskas gyvenime klostosi taip, kaip buvome sumanę ir prasideda sunkūs laikai. Baimė, problemos, vis didėjanti neviltis… Laikas suimti save į rankas, nusiraminti ir žengti toliau. Sudėtingoje situacijoje svarbiausia yra žvelgti tiesai į akis.

Amerikos-Vietnamo karo metu admirolas Džeimsas Stokdeilas pateko į nelaisvę ir išbuvo joje 8 metus. Kalėjime vietnamiečiai jį daugiau kaip 20 kartų kankino, tačiau jis ištrūko iš to pragaro gyvas, o dauguma jo bendražygių – ne. Kodėl jis išgyveno, o kiti kariškiai palūžo?

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

Pirmi išmirė pesimistai, po jų atėjo eilė optimistams. O admirolas buvo realistas. Optimistai buvo įsitikinę, kad juos paleis iš nelaisvės iki Kalėdų, iki Velykų, iki Padėkos Dienos. Šventės ateidavo ir praeidavo, o jie kaip ir anksčiau kankinosi už grotų.

Kareiviai neištverdavo, palūždavo ir mirdavo. Optimizmas nedavė jiems jokių šansų išgyventi. Žmonės tikėjo, kad nugalės, tačiau nepajėgė pažvelgti siaubingai realybei į akis. Stokdeilas įkalbinėjo kareivius atsisakyti optimizmo, ragino pripažinti realius faktus, realią situaciją, kad ir kokia ji būtų siaubinga.

Admirolas pasinaudojo stoicizmo filosofija, kad galėtų nusistatyti distanciją nuo visų tų kankinimų, nuo skausmo, patiriamo koncentracijos stovykloje.

Jei negali kontroliuoti situacijos, reikia ją paprasčiausiai pergyventi. Viskas bus gerai, tik prieš tai reikia išgyventi tamsius laikus su plačiai atvertomis akimis.

Žiūrėti tiesai į akis, kai aplanko sėkmė

Kai reikalai puikiai einasi, sugebėjimas realiai žvelgti į tai, kas vyksta – ne mažiau vertingas dalykas. Blaiviai vertinti šansus, realius savo uždavinių terminus. Neriesti nosies. Kai viskas gerai – tampame optimistais, tampame nerūpestingi ir aplaidūs. O tai pavojinga.

Svarbiausia gyvenime – išmokti žiūrėti tiesai į akis.

Šaltinis