Viskas gerai? Ne, taip negali būti!

Ar teko patirti šią būseną? Kai viskas aplinkui ir mūsų viduje gerai ir staiga užplūsta nerimas: tai greitai baigsis! Kokia šio netikėjimo gerovės būsenos ilgaamžiškumu priežastis?

Priežasčių gali būti daug. Vienu pavyzdžiu iš savo praktikos dabar ir pasidalinsiu.

Kalba eina apie jaunuolį, kuriam po ilgalaikio darbo su psichologu pamažu susireguliavo gyvenimas, pradingo nerimas, išnyko panika, nusistovėjo savivertė, prasidėjo santykiai su priešinga lytimi, atsirado geriau apmokamas darbas (atlyginimas padidėjo tris kartus), atsirado galimybė išsikraustyti, pagaliau, iš tėvų namų į savo būstą.

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

-Na, negali būti taip gerai! – neseniai prisipažino man jaunuolis.

-Kieno balsas tavo galvoje sako šias frazes? – klausiu aš jo.

„Tai mano vaikiškas balsas. Man 9-10 metų. Jaučiuosi puikiai. Mes ką tik su tėčiu ir jo nauja žmona persikraustėme gyventi į naują vietą. Ir aš nerimauju, kad viskas, kas gera, greitai baigsis. Jie vėl pradės bartis, aiškintis santykius. Ir aš vėl jausiuosi blogai!” – pasinerdamas į vaikystės prisiminimus, atsako vaikinas.

„Kas tave verčia blogai jaustis? Juk ne tu bariesi, o tavo tėtis. Tu gali tuo metu išeiti pasivaikščioti, pažaisti su kitais vaikais. Kodėl tau reikia išgyventi visas šias nemalonias emocijas ir stebėti skandalą?” – kreipiuosi į mažo berniuko įvaizdį.

„Turiu tik savo tėtį. Mano tėvai išsiskyrę, o mamos nėra šalia. Vienam man labai baisu. Aš negaliu eiti pasivaikščioti, turiu būti nuolat budrus. O ką, jei tėčiui staiga kažkas blogo atsitiks? Taip dažniausiai ir nutinka. Pirmiausia nutinka kažkas gero, tačiau tai trunka neilgai, o paskui staiga ištinka kažkas blogo. Tėtis pasineria į neigiamus išgyvenimus, o aš lieku vienas, be paramos. Noriu būti šalia savo tėčio”. – atsako man vaikas.

Kartais žmogus gyvena ciklišką tėvų gyvenimą, suvokdamas šį ciklišką procesą kaip vienintelę įmanomą normą. Žmogus priverstas atsisakyti galimybės būti, gyventi, džiaugsmo, ramybės, pasitenkinimo vien dėl to, kad jo tėvų gyvenimas buvo panašus į sūpuokles: šiek tiek gero ir džiaugsmingo labai greitai pereidavo į užsitęsusį nepasitenkinimo, skandalų, gniuždymo, depresijos, baimės ir skausmo laikotarpį.

Ir jeigu atsidūrę džiaugsmo ir pasitenkinimo gyvenimu ir savimi viršūnėje, pagaunate save galvojant: „Viskas gerai? Ne, taip negali būti, būtinai atsitiks kažkas blogo ir neįveikiamo!”, susimąstykite – galbūt ir jūs patys jau įpratote važinėtis tais amerikietiškais kalneliais, galbūt laikas leisti sau kitokį gyvenimą: tolygų, ramų, galbūt greitą ir aktyvų, bet visada pozityvų. Sutikite, kad nusistačius pozityvia banga ir turint resursų, bet kokios problemos įveikiamos lengviau ir neatrodo tokios sunkios, slegiančios?