Apskritai tai jau iš pavadinimo galima spręsti, kokia svarbiausia šio teksto mintis. Galima toliau nieko neberašyti, juk tai akivaizdus faktas. Ir tuo pat metu labai daugeliui žmonių absoliučiai nesuvokiamas.
Štai lėtai dūlina gatve žmogus. Jam liūdna. Ir jam atrodo, kad visas pasaulis liūdnas, kad tokiame liūdname pasaulyje visiems turi būti liūdna, antai netgi balandžiai liūdnai burkuoja. Ir jis priekaištauja savo linksmiems draugams: „Ko jūs čia linksminatės? Negi nematote, kad žmogui liūdna”?
O štai eina kitas žmogus – linksmas. Ir visas pasaulis jam linksmas, keliantis džiaugsmą, antai kaip linksmai paukščiukai čiulba. Ir sutikęs liūdną žmogų, niekaip negali suprasti: „Ko tu toks liūdnas? Neliūdėk!”
O pasaulis nėra nei liūdnas, nei linksmas. Jis nei piktas, nei geras, nei baisus, nei ramus. Šiame pasaulyje atsiras vietos ir liūdnam žmogui, ir linksmam, ir pikčiurnai ir išsigandusiam. Ir kiekvieno iš jų realybė yra absoliučiai reali. Neįmanoma įrodyti liūdinčiam, kad pasaulis linksmas – jo asmeninis pasaulis liūdnas. Ir nereikia kaišioti linksmuoliui po nosimi šio pasaulio bėdų – jam savame pasaulyje gera ir linksma.
Svarbiausia bėda yra ta, kad mes dažniausiai nesugebame atskirti savų minčių, jausmų ir troškimų nuo svetimų žmonių minčių, jausmų ir troškimų.
Vienam žmogui sunku pripažinti, kad pasaulį kažkas gali matyti kitaip negu jis. O kitam tiesa slypi visada kažkur išorėje. Jis – tai kiti žmonės. Ir abiem kyla problemų sąveikaujant su žmonėmis ir pačiais savimi.
Pirmasis nejaučia žmonių, nesugeba suprasti, kodėl jie elgiasi būtent taip ir ne kitaip. Jam atrodo, kad visi aplinkui galvoja ir jaučia lygiai taip pat kaip ir jis, vadinasi, ir elgtis turi lygiai taip pat. Ir kai sutinka žmones, kurie pasaulį mato kitaip, sunerimsta: „taip neturėtų būti! Pasaulis išprotėjo! Jūs visi neteisingai gyvenate!”
O antrasis nejaučia savęs. Nežino savo poreikių, nesupranta savo jausmų, įpranta mąstyti „bendromis” mintimis. Aplinkiniams jis patogus, tačiau visiškai neįdomus. Iš esmės jo paties niekur nėra.
Suprantama, tai du kraštutinumai. Gyvenime kur kas daugiau pustonių.
Pavyzdžiui, galime labai lengvai atskirti save nuo svetimų žmonių, o štai su artimaisiais susiliejame. Atsiranda tas pats liūdnai pagarsėjęs „Mes”, kai nėra nieko tavo ir mano, nėra mano daiktų ir tavo daiktų, mano norų ir tavo norų. Viskas bendra.
Kas tame blogo? Lyg ir abu laimingi – visiškas tarpusavio supratimas… Ne, ne visiškas. Kaip nebūtų keista, tačiau susilieję mes nepajėgūs kurti sveikų santykių. Kai nesuvoki pats savęs, praktiškai neįmanoma suprasti kito. Jeigu artimam žmogui bloga ir tu su juo susiliejęs, tau irgi iš inercijos bus bloga, tu paprasčiausiai perimi jo jausmus, neturėdamas resursų artimajam padėti. Ir kenčiate dviese.
O jeigu esate atskiros asmenybės, reiškia, turėsi resursų, kad neįsmuktum į tą pačią duobę, drauge su artimuoju, galėsi pabūti šalia, suprasti, ką jis jaučia ir palaikyti. Kitaip sakant, gali jausti, kad kitam bloga, bet tai nereiškia, kad lygiai taip pat bloga turi būti ir tau.
Tas pats su bendrais norais ir tikslais. Abu galite manyti, kad norite to paties, tačiau kiekvienas žmogus visada turi kažką savo, tik būdamas susiliejęs, jis tą savo gali slopinti. Kol nepajausite būtent savų poreikių, turite labai mažai šansų pajausti džiaugsmą dėl bendrų norų išsipildymo. Žmonės gali norėti to paties, tačiau tai bus du vienas į kitą panašūs žmonės, o ne vienas noras dviem.
Gyvenime turi būti vietos susiliejimui, jame slypi labai daug energijos. Pavyzdžiui, mėgstamo atlikėjo koncerte galima susilieti su sale ir gauti milžinišką energijos užtaisą. Dviejų žmonių jausmai susilieja sekso metu, susimaišo tarpusavyje ir dar labiau sustiprėja. Esmė ta, kad tai būtent susiliejimo MOMENTAI, kai SKIRTINGI žmonės gali susilieti į vieną. Ir jie turi būti SKIRTINGI, kad paskui galėtų atsiskirti vienas nuo kito.
Žmogų pajausti galima tik ten, kur jis atskiras nuo kitų. Tik tada jis pastebimas. Tada su juo galima užmegzti dialogą, tartis, sąveikauti.
O kad atsiskirtume, reikia suprasti vieną labai paprastą dalyką: „TU – NE KITI, O KITI – NE TU”.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…