Ar įmanoma pakeisti savo charakterį? Yra dvi sąvokos, naudojamos kalbant apie asmenį:
-
Charakteris
-
Temperamentas
Būtina labai aiškiai suprasti kuo skiriasi šios sąvokos.
Temperamentas – įgimta savybė, kuri priklauso nuo nervų sistemos ypatumų, tokių kaip jėga, judrumas ir pusiausvyra. Jis išlieka nepakitęs visą gyvenimą. Kvaila gyventi su choleriku ir reikalauti iš jo ramybės. Būtina aiškiai suprasti vienas kito temperamentą! Ir priimti jį tokį, koks jis yra. Kai aiškiai suvoki nekintančią žmogaus prigimtį, daug lengviau su juo bendrauti ir nepriimti asmeniškai tų momentų, kurie susiję su jo temperamentu.
Charakteris – tai įgyjamos žmogaus savybės, priklausančios nuo aplinkos, auklėjimo, tautybės, religijos ir pan. Vadinasi, reikia suprasti, kad charakteris nėra pastovi savybė ir gali keistis priklausomai nuo išorinių veiksnių. Charakteris – tai įpročių suma, ir kuo vyresnis esi, tuo sunkiau šalinti neigiamus jo aspektus. Šiame darbe svarbu suprasti savo naudą. Keisti charakterio dėl kito žmogaus tikrai neverta ir kvaila. Charakterį keisti reikia savo labui. Kad galima būtų gyventi laimingai ir be nervų priepuolių.
Todėl, jei su žmogumi, su kuriuo kontaktuojate, nesutampa charakteriai – patys suprantate, apie ką tai byloja. Neužteko žinių, supratimo, noro, išteklių. Visi apribojimai gyvena žmogaus galvoje.
Žmonės yra tokios būtybės, kurias visada traukia tikslūs apibrėžimai ir maksimalus aiškumas to, kas vyksta su jais ir aplink juos. Pavyzdžiui, jie apibūdina tai, kas vyksta, kaip gera/bloga, teisinga/neteisinga, šventa/nuodėminga. Vienareikšmiškame pasaulyje gyventi žymiai lengviau ir ne taip baisu.
Vienas iš labiausiai paplitusių mitų teigia, kad žmonės skirstomi į du tipus…
Intravertai:
-
Teikia pirmenybę vienatvei;
-
Buvimas žmonių kompanijose kelia baimę/nerimą;
-
Bendravimas su žmonėmis teikia mažiau malonumo;
-
Nėra ypatingo poreikio būti dėmesio centre.
Ekstravertai:
-
Mėgsti žmonių kompaniją;
-
Bendravimas su kitais pakelia nuotaiką;
-
Pakrauna energijos ir teikia malonumą;
-
Geriau atskleidžia save ir savo sugebėjimus žmonių draugijoje.
Mito apie intravertus ir ekstravertus klaidingumas yra tas, kad nėra žmogaus, kuris 100% priklausytų vienai ar kitai kategorijai. Galbūt yra išimčių, tokių kaip sunkios autizmo formos, bet tai jau kita istorija. Kiekvienas iš mūsų turime intro/ekstraversijos fragmentų.
Iš tiesų, yra žmonių, kuriems patogiau su kitais, o kitiems – atvirkščiai. Tačiau! Ne viskas taip vienareikšmiška. Tie patys žmonės, kurie patiria diskomfortą žmonių kompanijose, tai patiria ne visose draugijose ir ne visada. Tas pats principas suveikia ir atvirkščiai – ekstravertas gali patirti diskomfortą tam tikroje žmonių kompanijoje.
Psichologijos profesorius Toddas Kashdanas teigia, kad daug intro/ekstraversijų priklauso nuo situacijos tipo. Jis išskyrė tokias situacijas:
-
Nesuprantamos situacijos, kai neaišku, kokios yra taisyklės ir normos;
-
Situacijos, kai jėgų pasiskirstymas yra netolygus (jūs esate pranašesni arba atvirkščiai);
-
Situacijos, kai norimas rezultatas prieštarauja kitų lūkesčiams.
Taigi, intro/ekstraversija priklauso nuo to, kiek mums pažįstama ir suprantama situacija ir joje esantys žmonės. Lengviau būti ekstravertu pažįstamoje/suprantamoje situacijoje, o intravertu – nepažįstamoje. Todėl svarbu išstudijuoti situacijas, kuriose atsiduriate, ir išanalizuoti, kas jums patogiau, o kas ne.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…