Sugebėjimas ignoruoti faktus

Naujas Jeilio universiteto juridinio fakulteto profesoriaus Deno Keheno (Dan Kahan) straipsnis pavadintas „Motivated Numeracy and Enlightened Self-Government“, tačiau man labiau patinka paantraštė, kurią Krisas Mūnis (Chris Mooney) pridėjo prie atradimo publikacijos tinklapyje Grist: „Mokslas patvirtino: politika kenkia sugebėjimui skaičiuoti“ (Science Confirms: Politics Wrecks Your Ability to Do Math).

Kehenas atliko kelis šmaikščius eksperimentus, stengdamasis išsiaiškinti, kaip politinės aistros veikia sugebėjimą aiškiai mąstyti. Jo išvados byloja apie tai, kad partinės simpatijos „gali sutrikdyti net bazinius mąstymo sugebėjimus… Žmonės, turintys puikius matematinius įgūdžius, nesusidoroja su uždaviniais, kuriuos galėtų lengvai išspręsti ir taip yra tiesiog dėl to, kad teisingas uždavinio atsakymas prieštarauja jų politiniams įsitikinimams“.

Kitaip sakant, galima atsisveikinti su svajonėmis, kad išsilavinimas, žurnalistika, mokslo liudijimai ir smegenų argumentai gali aprūpinti žmones instrumentais, reikalingais, kad galima būtų priimti gerus sprendimus. Iš visko sprendžiant, kai kalba užeina apie visuomeninius klausimus, tikrąja problema tampa ne informacijos stygius, o tai, kaip veikia mūsų protas, kad ir kokiu protingu mes save laikytume. Mums patinka laikyti save racionaliai mąstančiais, tačiau realybėje mes tiesiog post factum racionalizuojame tai, kuo tikėti mus pastūmėjo mūsų emocijos.

Daug metų mano liūdesį keliančių duomenų apie tai, kaip mūsų galvų sandara paverčia beviltiškomis demokratijos perspektyvas, šaltiniu tarnavo Dartmuto koledžo docentas Brendanas Najenas (Brendan Nyhan). Jis ir jo kolegos vykdo eksperimentus, mėgindami atsakyti į bauginantį klausimą: ar turi reikšmę faktai amerikiečių rinkėjams?

Atsakymas: praktiškai ne. Jeigu dezinformuotiems žmonėms pateiksi faktus, kurie leidžia pakoreguoti jų neteisingus įsitikinimus, tai jie pradeda iš visų jėgų kabintis į savo įsitikinimus.

Štai kai kurios Najeno išvados:

✦ Žmonės, kurie manė, jog Irake buvo aptikti masinio naikinimo ginklai, pradėdavo tikėti tuo dar stipriau, kai jiems parodydavo straipsnį, kuris tai paneigė.

✦ Žmonės, kurie manė, kad Džordžas Bušas Jaunesnysis uždraudė visus tyrimus kamieninių ląstelių srityje, ir toliau taip galvojo, netgi perskaitę straipsnį apie tai, kad uždarytos buvo tik kai kurios programos, kurias finansavo federalinė vyriausybė.

✦ Žmonėms, kurie tvirtino, kad svarbiausias dalykas jiems yra ekonomika ir kurie buvo nepatenkinti Obamos pasiekimais šioje srityje, buvo parodytas užimtumo augimo per pastaruosius metus grafikas, kuris demonstravo, jog atsirado maždaug milijonas naujų darbo vietų. Paskui jų buvo klausiama, ar padidėjo turinčių darbą žmonių skaičius, ar liko, koks buvęs. Dauguma žmonių, žiūrėdami tiesiai į grafiką, tvirtino, kad tokių žmonių skaičius sumažėjo.

✦ O jeigu prieš parodant jiems grafiką jų prašydavo parašyti kelis sakinius apie gyvenimo momentus, kuriais jie didžiuojasi, dauguma eksperimento dalyvių imdavo kitaip suvokti ekonominę problematiką. Kelias minutes trunkantis savo vertės pajautimo sutvirtėjimas padidina tikimybę, kad žmogus pastebės darbo vietų skaičiaus augimą.

Kehenas prašė kai kurių eksperimento dalyvių interpretuoti lentelę su skaičiais, rodančią, ar mažina odos kremas išbėrimus, o kitiems žmonėms rodė kitą lentelę su tais pačiais skaičiais, kuri demonstravo, ar sumažina nusikalstamumą įstatymas, draudžiantis privatiems asmenims slapta nešiotis ginklus. Kehenas atrado, kad žmonės tais atvejais, kai skaičiai lentelėje prieštaraudavo jų pozicijoms dėl ginklų kontrolės, negalėjo teisingai atlikti skaičiavimų, nors susidorodavo su jais, kai kalba eidavo apie kremą odai. Liūdniausia yra tai, kad kuo geresni buvo eksperimento dalyvių matematiniai įgūdžiai, tuo dažniau jų politinės pažiūros – nesvarbu, konservatoriškos ar liberalios – neigiamai veikė jų sugebėjimą išspręsti uždavinį.

Man nepatinka išvados, kurios iš viso to seka, be to, ne vien kalbant apie ginklų kontrolę, bet ir kitais ginčytinais klausimais, tokiais kaip, tarkime, klimato kaita. Nors aš nesu pasirengęs visiškai atsisakyti idėjos apie tai, kad ginčus apie faktus galima išspręsti, pateikiant įrodymus, tačiau, vis dėlto, esu priverstas pripažinti, kad proto perspektyvos anaiptol nėra rožinės. Aš vis dar viliuosi, kad eilinė Manheteno didumo ledkalnio, atskilusio nuo Grenlandijos, nuotrauka, eilinis sausros su gaisrais periodas, eilinis grafikas, rodantis anglies dvideginio kiekį atmosferoje per pastaruosius šimtą metų galiausiai suveiks. Tačiau tyrimai to, kaip veikia mūsų smegenys, rodo, kad mūsų politinės nuomonės yra nepažeidžiamos faktams, kurie joms prieštarauja.

Galbūt „klimato kaitos neigimas“ – netinkamas terminas, kadangi jis byloja apie psichologinį sutrikimą. Tuo tarpu neigimas – tai įprastas dalykas mūsų smegenims. Žinomų faktų kiekio ir kokybės augimas nepaverčia prastai informuoto rinkėjo puikiai informuotu rinkėju. Tai tik sustiprina jų klydimus. Per visą pasaulio istoriją jokie FoxNews žiūrovai nė karto nepakeitė savo pozicijos, įtakojami naujų duomenų. Kai mūsų įsitikinimai pradeda konfliktuoti su faktais, nugali įsitikinimai. Emocijų viršenybė proto atžvilgiu – tai ne sutrikimas, tai mūsų smegenų operacinės sistemos darbo ypatumas.

www



Naujienos iš interneto

Dvi užuojautos rūšys

Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…

Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau

Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…

Apie meilę sau

Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *