Stiprių aplinkiniai nemėgsta – jie nepatogūs. Jie girdi save, puikiai žino, ko yra verti ir nesiruošia to atsisakyti. Jų viduje – inkarai, kurie juos tvirtai laiko, kad nepanirtų į purvą ir jaustųsi laimingi, nepaisant nieko.
Jų viduje – gilios šaknys, kurių neįmanoma išrauti. Kaip neįmanoma sunaikinti ir jų geležinių principų, orumo jausmo, moralės ir pasitikėjimo savimi.
Stiprūs žmonės pajėgūs ištverti bet kokius likimo smūgius, išdavystes, savo pačių emocijų audras, ir gali padaryti tai vieni, be kitų pagalbos.
Jie nebijo skausmo, nes išgyvenę karą savo pačių širdyse ir asmeninį pragarą, išmoko transformuoti žaizdas į išmintį ir mėgautis gyvenimu, išsaugant širdyje grožį ir švelnumą.
Stiprūs žmonės nesipainioja kitų žmonių kelyje, neprekiauja laime, nekaulija meilės, bet jei likimas atsiunčia jiems šitą jausmą – priims jį kaip didžią dovaną ir niekada neišduos to, kurį myli.
Gyvena dorai, elgiasi pagal sąžinę, nesigiria savo istorija, nemoko kitų žmonių gyventi, jie labiau linkę gilintis į save, užsiimti saviugda.
Jie neša savo kryžių, neužkraudami jo kitiems ant pečių, jie atsako už savo žodžius ir veiksmus, o jeigu suklupo – kaltina save, pasimoko iš padarytų klaidų. Stipriems žmonėms labai būdinga daryti teisingas išvadas, užuot tuščiažodžiavus, ar be galo ir be pabaigos dėl kažko apgailestavus.
Jie viskame išrankūs, jų negalima palaužti, pajungti, jiems neįpirši nieko tokio, kas prieštarauja jų norams ir valiai. Niekada ir jokiomis aplinkybėmis.
O dar jie moka išeiti. Stiprūs žmonės moka išeiti kartą ir visiems laikams.
Nebandykite palaužti jų jausmų, charakterio, kantrybės ir ištvermės. Patys palūšite, tai darydami.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…