Smerkiantis „teisingo žmogaus” žvilgsnis

Fui, koks blogas žmogus, kaip jis elgiasi, kaip jis drįsta. Ji rūko ir išgeria – visiškai puolusi moteris! Jis toks storas, kvailas ir savimi nepasitikintis žmogus. Visi, kurie vartoja alkoholį – degradavę sutvėrimai. Neužsiimi sportu – nemyli savęs. Riebūs žmonės man kelia pasigailėjimą ir pasibjaurėjimą. Žmonės, nesilaikantys sveiko gyvenimo būdo taisyklių – gėda jiems, nepilnaverčiams!

Skaitau štai tokias rašliavas ir kartais man vienodai rodo, o kartais nusišypsau, kaip žmonės, atsikratę vienų ydų, tuojau pat patenka į kitų spąstus. Smerkimo, puikybės, mėgavimosi savimi spąstus…

Ar gražuolis ir šaunuolis, mečiau rūkyti, o tu apgailėtinas ir ligotas kirminas – ką tu sugebi šiame gyvenime? Žiūrėk, kaip sugebėjau numesti svorio, o tu riebi ir tingi silpnavalė karvė! Kas ne su mumis, sveiko gyvenimo būdo šalininkais – tas puolęs ir degradavęs išsigimėlis!

Labai norisi įsiterpti į tokius pokalbius: aš labai džiaugiuosi už jus visus – numetusius svorio, metusius gerti, rūkyti, dulkintis po krūmais. Labai džiaugiuosi, kad visa tai įveikėte ir turite kuo didžiuotis ir gerbti save. Tik gerbkite save iki tokios ribos, kad nelįstumėte su savo pamokymais ir pasmerkimais į tų žmonių gyvenimą, kurie ne su jumis. Gerbkite save iki tokio lygio, kad ta pagarba apimtų ne tik jus, bet ir aplinkinius. Negalite gerbti kito žmogaus, jo teisės pasirinkti, jo turimų galimybių – tada neaiškinkite man apie tikrąją pagarbą sau.

Nes gerbiate jūs ne save kaip žmogų. Gerbiate vien savo pasiektą rezultatą. Ir kai tik dėl kokių nors priežasčių to rezultato neteksite – jūs patys nustosite save gerbti ir imsite laikyti save paskutine mazgote. Žmogus, kuris propaguoja savo sveiko gyvenimo būdo filosofiją, negali būti tikru sveiko gyvenimo būdo adeptu, jei vadovaujasi savo sukirmijusiu ir melagingu Ego, išpuikimu ir veidmainyste, smerkdamas visus kitus šioje planetoje gyvenančius žmones.

Negali turėti sveiko kūno žmogus su ligota siela ir degradavusia dvasia. Kaip ir atvirkščiai. Bet jeigu žmogus turi sveiką sielą, jis nesikabinės ir nesmerks kitų, nelandžios į svetimus gyvenimus, nevadins purvinais ir nuodėmingais žmonių, kurie gyvena kitaip, kad ir koks keistas tau tas jų gyvenimas atrodytų. Tu nežinai to žmogaus istorijos ir paties žmogaus, dėl to neturi jokios teisės jo smerkti vien dėl to, kad tavo „sveikas” požiūris įžvelgė kažkokį destruktyvų (tavo nuomone) požymį.

Tavo „sveikumas” labai sąlygiškas, permainingas ir neretai panašus į apsėdimą ir maniakišką, sektantišką nepakantumą.

Išties sveikas žmogus pirmiausiai pasveiksta viduje. Tapęs sveiku, jis užsiima savo paties sveikata, savęs tobulinimu, augimu, vystymusi, kas be jokių abejonių stiprina kūno, sielos ir dvasinę sveikatą. Jis tampa gailestingesnis, geresnis ir šiltesnis kitiems, suprasdamas kito žmogaus silpnybes ir padėdamas kitam suvokti savo ydas. Jis padės suklupusiam atsistoti ant kojų, pakilti aukščiau ydų. Tačiau niekada nesmerks.

Taip, jis kalba apie savo įgytą patirtį. Dalinasi ja. Padeda suvokti ir pasakoja, kaip jam pavyko susidoroti su savo bėda, problema, tačiau daro tai ramiai, nekabinėdamas etikečių ir nesisvaidydamas vertinimais bei pretenzijomis. Jis nelygina savęs sveiko su kitais nesveikais. Jis lygina save dabartinį su savu ankstesniu. Jis gali puikiausiai reklamuoti savus sveikatingumo metodus ir receptus, tik be kitų žmonių išjuokimo ir smerkimo. Jis nežemina žmonių, kurie į jį nepanašūs ir neužsiima tuo, kuo užsiima jis.

Jeigu jus pasamdė treneriu, visiškai jumis ir jūsų patirtimi pasikliovė, tai reiškia, kad žmonės laiko jus mokytoju. Ir mokytojas gali naudotis pačiais įvairiausiais instrumentais savo mokymo ir treniruočių procese. Bet jeigu jis smerkia „nemokšas”, jis būtinai susilauks bumerango. Ir tas bumerangas smogia, kaip taisyklė, į tas vietas, kuriose jūs labiausiai smerkiate aplinkinius. Mes negalime smerkti žmogaus. Mes galime analizuoti jo situaciją. Ir ne daugiau. Analizuoti, žinodami, kaip galima rasti išeitį, jeigu jus to kažkas paprašytų. Bet jeigu nepaprašė – tai jūsų kišimasis galiausiai grįžta bumerangu jums patiems.

Dabar tikriausiai įžvelgsite mano pasmerkimą, adresuotą kitiems smerkėjams. Tačiau iš tikrųjų aš viso labo norėjau paraginti pažvelgti į save iš šalies. Į savo sveikatą visais įmanomais aspektais. Tame tarpe į širdį ir sielą.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Dvi užuojautos rūšys

Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…

Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau

Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…

Apie meilę sau

Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *