Kiekvienas žmogus svajoja atrasti save, tačiau kad tai atsitiktų, reikia nueiti nelengvą kelią. Viskas, kas išties vertinga šiame gyvenime, kaip visi puikiai žino – brangiai kainuoja.
Egzistuoja patikimi požymiai, bylojantys, kad stojai į teisingą kelią ir tampi tuo, kuo privalai tapti. Deja, šie požymiai ne patys maloniausi. Bet kai geriau pagalvoji – koks skirtumas, jeigu tunelio, kurio pavadinimas „kelias į save” gale pagaliau sužimba šviesa?
Jautiesi izoliuotas nuo visuomenės. Kuo brandesniu tampa žmogus, tuo mažiau jam reikia aplinkinių pagalbos. Visiška autonomija ir nepriklausomybė gali priversti tave pasijausti vienišu, tačiau tuo pat metu tuo galima ir didžiuotis. Dabar tu pajėgus pats savimi pasirūpinti ir gali bendrauti tik su tais žmonėmis, su kuriais pats nori.
Suvoki, kad turi problemų pats su savimi. Kad ir apie ką eitų kalba – psichologines traumas, priklausomybes ar emocinį nestabilumą, tu puikiausiai suvoki savo problemą ir jau žengi jos sprendimo keliu. Išspręsti galima tik tą problemą, kurią pats pripažįsti, dėl to tu jau teisingame kelyje.
Nenugalimas noras nutraukti nereikalingus ryšius. Anksčiau ar vėliau suvoki, kiek daug turi pažįstamų ir kiek mažai tarp jų draugų. Pradedi abejoti žmonių poelgiais, jų požiūriu į tave ir apskritai gyvenimą. Anksčiau ar vėliau susiduri su tuo, kas prieštarauja tavo įsitikinimams ir visiškai dėsningai noras bendrauti su tokiu žmogumi išsisklaido. Jausiesi kaltas, atsisakydamas susitikti, tačiau nusivylimo jausmas neleis atnaujinti buvusių santykių. Visa tai absoliučiai normalus asmenybės brendimo procesas.
Sunku pasitikėti kitais žmonėmis. Ne tik dėl to, kad labai išrankiai filtruoji draugus, bet ir dėl to, kad išmokai susigaudyti žmonėse. Tu jau daugmaž žinai, kaip veikia šis pasaulis ir žinai, kas yra tušti pažadai. Tačiau pajutęs pasitikėjimą žmogumi, imsi ypatingai vertinti tuos santykius ir stengsiesi juos išsaugoti.
Ims atrodyti, kad tavo žmona nuobodi. Jei pastoviai sieki kažko daugiau ir nesustoji ties jau pasiektais rezultatais, būsena „tiesiog dabar” atrodys labai prasta, lyginant su lūkesčiu „kas manęs laukia”. Pastoviai galvoji, kas bus toliau, neleisdamas sau ilgiau sustoti vienoje vietoje. Ką gi – tai akivaizdus judėjimas į priekį. Be to, tu tiksliai gali didžiuotis savimi už tai, kad išvalei gyvenimą nuo nereikalingų dramų.
Jauti, kad visą laiką dirbi. Tau nepakanka 24 valandų per parą. Tau vos pakanka laiko miegui. Pastoviai reikia kovoti dėl laiko, kad būtų kada rūpintis savimi ir artimaisiais. Kiekvieną dieną tvirtai žinai, kad turi nuveikti daugybę darbų, dėl to gali tapti pernelyg reiklus sau. Tai reiškia tik viena – susiradai aiškų tikslą ir esi tvirtai pasiryžęs jo siekti.
Jautiesi pasimetęs. Atrodai pasitikinčiu ir stipriu žmogumi, tačiau didžiąją laiko dalį kankina abejonės, susijusios su tavo gyvenimu. Pastoviai tardai pats save: ko tau išties reikia, kas tau svarbu, kokie tavo tikslai. Tačiau nežiūrint į abejones ir dvejones bei pergyvenimus, tu absoliučiai kontroliuoji ir save, ir savo gyvenimą, užbaigi visu darbus, kuriuos pradėjai ir sieki geresnio gyvenimo.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…