Kai šis pasaulis pirmą kartą jus pamatė, jūs buvote pilni šviesaus tikėjimo ir vilties, jog viskas bus puiku. Jaunystė – tai įkvėpimas, kūryba ir begalinis optimizmas. Joje nėra vietos nuovargiui, cinizmui, pasmerktumui.
Tačiau bėgant metams vis dažniau susimąstote, kad esate išsekę. Kad aplinkinis pasaulis baisiai nedėkingas. Kartais netgi aplanko mintys, kad pavargote gyventi. Kad jau nebeturite jėgų tikėti, rūpintis, mylėti. Pilkos kasdienybės netikrumas vis labiau nuvilia…
Širdį sudaužė kažkieno neišpildyti pažadai, neįgyvendintos svajonės, išsisklaidžiusios iliuzijos. Jūs nukritote iš debesų ant nuodėmingos žemės. Gyvenimas ne visada buvo jums palankus. Kartais prarasdavote gerokai daugiau, negu gaudavote mainais.
Ir štai atėjo diena, kai pajutote vidinę tuštumą, ji sunaikino širdyje paskutinę viltį vėl atsistoti ant kojų ir pajausti įkvėpimą. Ir daugiau nebėra jėgų išskleisti sparnams. Kad vėl pakiltumėte į padanges.
Žiauri tiesa slypi tame, kad kiekvienas iš mūsų yra pavargęs. Kažkas jau nuleido rankas. O kažkas beviltiškai iš paskutinių jėgų kovoja, mėgindamas atkurti harmoniją su savimi ir savo širdimi. Jūs dar apie kažką svajojate, tačiau taip pavargote laukti, taip pavargote prašyti…
Jums galbūt nepatinka ta vieta, kurioje šiandien esate, tačiau esate pernelyg pavargęs, kad pradėtumėte viską iš pradžių. Nėra jėgų, nėra noro, nėra siekio rizikuoti. Jūs pavargote lošti, pavargote apsimetinėti, pavargote kalbėti, ko iš tikrųjų negalvojate.
Nebenorite slapstytis už melagingų kaukių, tačiau ir kvailio vietoje atsidurti nesinorėtų. Dėl to tebevaidinate savo vaidmenį spektaklyje, kurio neapkenčiate, apsimetate laimingu, pasitikinčiu savimi, sėkmingu.
Be galo sunku gyventi, kai baigia sekti dvasinės jėgos. Visos jaunystės svajonės šiandien atrodo kažkokios kvailos ir beviltiškos. Tačiau prieš pasiduodami – sukaupkite paskutinę valią ir padarykite vos vieną vienintelį mėginimą.
Patikėkite, jūs esate kur kas labiau pasitikintis ir jaučiate kur kas didesnį gyvenimo džiaugsmą, negu šiandien gali jums pačiam atrodyti. Jūs dar galite padovanoti artimiesiems savo meilę. Tiesiog turėkite galvoje, kad nebūna žmonių, kurie visada jodinėja ant balto žirgo. Visiems pasitaiko ir skrydžių į aukštumas, ir skaudžių kritimų.
Bet kuris iš mūsų išsikvepia tam tikrame gyvenimo etape. Bet kuriam iš mūsų tam pritrūksta šilumos, supratimo ir rūpesčio. Nereikia pasiduoti ir sustoti. Nereikia griauti sau gyvenimo ir leisti, kad jus prarytų kasdieninė rutina.
Tiesiog reikia žengti savo keliu šiek tiek lėčiau. Neskubinti nei savęs, nei įvykių. Jūsų nuovargis suprantamas ir paaiškinamas. Jūs pernelyg daug kartų bandėte, pernelyg daug darėte ir pernelyg daug ką keitėte. Dabartinis nuovargis – tai viso labo trumpa stotelė augimo ir tobulėjimo kelyje. Patikėkite, ateis ta puiki diena ir būtent šiame augime jūs įgysite taip ilgai lauktą naują įkvėpimą.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…