Tikriausiai visiems pasitaikė situacijų, kai gyvenimas tarytum užbuksavo, pabandžius iškart, tą pačią sekundę viską suprasti, viską išsiaiškinti, gauti iš savęs ir kitų „teisingus” atsakymus į aštrius klausimus.
Perkaista variklis, nebelieka jėgų ir jūs vis giliau klimpstate ratais į gruntą.
Žmonės, patekę į tokią būseną – idealus grobis įvairaus plauko švietėjams, gelbėtojams, treneriams ar guru. „Būtinos” ir „be galo svarbios” informacijos apie bet kokius reiškinius kiekis visada viršija bet kokią galimybę paskui tą informaciją suspėti. Pakanka tik įsijungti į šitą žaidimą ir viskas, jūs jau aktyviai „tobulėjate”. Jūsų dėmesys ir protas jums jau nepriklauso, jūs stropiai mokotės, suvokiate, treniruojatės.
Ir štai čia pats laikas sustoti. Išjungti variklį. Šiek tiek pritildyti vidinį monologą.
Daugelio „guru” charizma ir populiarumas verčia žmones nuoširdžiai tikėti, jog kas jau kas, o tokie populiarūs saviugdos specialistai tikrai žino, kaip pasaulis sutvarkytas iš tikrųjų, kaip viskas veikia ir kad jie, šitie specialistai, būtinai pavers jus tais žmonėmis, kuriais svajojate tapti, pakanka tiki lankyti treningus, kursus, apmokymus.
Motyvuotas ir viską išsiaiškinęs žmogus kurį laiką jaučia jėgų antplūdį. Tačiau atsidūręs situacijoje „nebenoriu kaip anksčiau, bet dar negaliu sukurti nieko kardinaliai naujo”, žmogus dar giliau įklimpsta. Įkvėpimas palaipsniui išgaruoja, žmogus vis labiau grimzta į nepasitikėjimą.
Tai visiškai natūrali būsena, kadangi buvo sugriautos ankstesnės psichologinės apsaugos, dėl to bejėgiškumo ir kaltės prieš patį save jausmai nepalieka žmogui netgi to trapaus pasitikėjimo, kurio būta anksčiau. Toliau žmogus arba tęsia treningus ir seminarus, arba visiškai nuo visų izoliuojasi.
Ką gi daryti, jei pajutote, jog užbuksavote, jeigu susierzinimas ir nepasitikėjimas atima paskutines psichines jėgas, o realių permainų vis nėra ir nėra?
Pirmiausia, ką reikia padaryti tokioje situacijoje – palikti save ramybėje!
Ne, ne visiškai, savaime aišku. Kelioms dienoms ar savaitėms – tam laikui, kurio pakaks nusistovėti šiokiam tokiam balansui.
Užgesinkite variklį. Liaukitės tuščiai deginti kurą. Pritildykite vidinį dialogą ar apskritai jį išjunkite, jeigu pavyks.
Užsiimkite buitimi, pačiais reikalingiausiais darbais, neįjungdami jausmų ar minčių, tiesiog mechaniškai kažką darykite.
Nesistenkite staigiai įšokti į naują realybę, nedarykite staigių judesių. Tai gali baigtis stipriu atoslūgiu ir dar didesnėmis pretenzijomis savo adresu.
Nusistatykite sau kelias paprastas užduotis per dieną, kurias atlikę, jausitės patenkinti savimi. Tegu jos būna svarbios, tačiau nelabai sudėtingos – parašyti reikiamiems žmonėms, susitvarkyti darbo dokumentus, suvaikščioti į sporto salę ar pas kirpėją.
Dėl nieko savęs nebarkite – viskas, kas vyksta, yra jūsų gyvenimo dalis. Tokia, kokia ji yra šiuo konkrečiu momentu. Geriau suteikite kam nors realią pagalbą. Tačiau tik tokią, kuri nepareikalaus didelės psichinės įtampos.
Visais įmanomais būdais venkite klausytis svetimų skundų, nesileiskite įtraukiami į pokalbius apie problemas.
Atsikratykite viso balasto, kurio tik įmanoma atsikratyti. Ramiai išmeskite visus senus daiktus, išsivalykite kontaktų sąrašus, atšaukite nereikalingus ir nesvarbius susitikimus.
Susipažinkite su savimi iš naujo. Kaip susipažįstate su naujai sutiktu žmogumi. Pasikalbėkite iš širdies.
Jeigu po poros savaičių staigių permainų troškimas neatslūgs ir nepavirs ramiais planais, išsiaiškinkite, kokie klausimai ir kokie atsakymai į juos padės jums pereiti į naują etapą. Tik tada, kai tiksliai suvoksite, ką norėtumėte sužinoti ir kam to reikia, galite drąsiai keliauti į treningą ar pas eilinį guru.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…