Norų išsipildymas

-Viešpatie, kaip norisi šokolado!

Tokiais žodžiais mus pasitiko pasienietė Santo Domingo aerouoste. Vietiniu laiku – beveik pirma valanda nakties.

-O aš, beje, kažkur turiu. – atsakau.

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

Nusiimu kuprinę ir ištraukiu pusę plytelės. Tvarkiau šaldytuvą prieš iškeliaudama, kažkodėl pasiėmiau tą šokoladą su savimi, maniau suvalgysiu kelionėje, tačiau taip ir nesuvalgiau.

-O! – džiaugiasi pasienietė, antspauduodama man pasą. – Ar tai man? Šokoladas! Ačiū, aš jau 10 valandų savo poste, visai jėgų nebėra.

Dėl ko tai pasakoju? Prašymus pasauliui reikia formuluoti garsiai ir maksimaliai aiškiai. O pasaulis jau pats išsiaiškins, kodėl pats optimaliausias būdas pristatyti jums šokoladuką – atskraidinti jį iš kito planetos pusrutulio.

Žemiau pateikiamą instrukciją jūs galite laikyti arba pasaka, arba vertingiausia pasaulyje informacija. Kad norai išsipildytų, juos reikia teisingai išsakyti. Toliau – instrukcija.

„Užsakymo” momentu noras turi būti tik vienas

Kaip mes dažniausiai norime? Štai tipiškas pavyzdys: „Noriu 700 000 eurų. Už tris nusipirksiu puikų butą prestižiniame rajone. Už vieną – puikų automobilį. Dar už du – pavažinėsiu po pasaulį, o už…” Stop! Šiame nore visa krūva kitų norų, kurie gali būti visiškai nesusiję su pradiniu. Gaunasi savotiška daugiasluoksnė konstrukcija, kuri, savaime aišku, nesuveiks. Kad išsipildytų kiekvienas atskiras noras, su jais reikia darbuotis atskirai. Kodėl?

Įsivaizduokite, kad esate tėvas/mama. Ateina vaikas ir prašo 10 eurų. Tarkime, mažasis nusprendė pastatyti namuką žiurkėnui ir jam reikia lentučių, vinių, plaktuko. Vaikas paskaičiavo, kad 10 eurų – kaip tik ta suma, kurios pakaks viskam, ko reikia. Tačiau jūs, suaugęs žmogus, žinote, kad plaktukas namuose jau yra, lentučių galima atsinešti iš darbo, o vinims pakaks viso labo 3 eurų. Tokiu būdu žiurkėnas gauna naują namelį, vaikas – laimingas, o jūs – patenkintas, kad sutaupėte.

Tas pats vyksta tarp mūsų ir pasaulio, kuris ir dalina mums visas gėrybes. Ir veiks pasaulis visada pačiu racionaliausiu būdu. Dėl to suskaldome savo daugiasluoksnį prašymą į sudėtines dalis. Kiekviena dalis turi būti kuo elementaresnė.

Noras neturi turėti sąlygų, susijusių su kitais norais

Aiškinamės toliau. Klausimas: kam man reikalingi 700 000? Atsakymas: nusipirkti butui, automobiliui, įkurti verslą, pasidėti tam tikrą sumą į banką, grąžinti skolas ir pan. Dabar su kiekvienu elementu (automobilis, butas, verslas, bankas, skolos) dirbame atskirai. Tęsiame aukščiau pateiktą pavyzdį. Klausimas: kam man reikalingas butas? Atsakymas: kad atsikratyčiau slegiančios tėvų globos. Sekantis klausimas: kam man reikia atsikratyti slegiančios tėvų globos? Atsakymas: kad turėčiau daugiau asmeninės laisvės. Sekantis klausimas: kas bus po to, kai noras išsipildys? Atsakymas: Aš galėsiu… (reikiamą įrašyti).

Kai tik jūsų atsakymas pasireikš kaip jausmas, jį galima laikyti „elementariu”, t.y. būtent tuo noru, kurį galima ir reikia „užsakyti”.

Noras turi sukelti vien tik jausmų, o ne minčių apie naujus norus

Tai kas gi nutiks, kai noras išsipildys? Teisingas atsakymas – aš jausiuosi laimingas, jausiu pasitenkinimą. Ar kažką panašaus. Dar kartą grįžkime prie 700 000 eurų. „Kai turėsiu dalyką A (minėtus pinigus), galėsiu įsigyti dalykus B, C, ir D”. Matote? Jokių ypatingų jausmų pinigams, išskyrus jausmą, kad su jais bus galima kažką nuveikti. Ir tai akivaizdus signalas, kad jūsų noras neteisingas.

Štai jeigu pajaustumėte: „O! Aš susikrausiu tuos pinigus štai į šį stiklinį indą, pasistatysiu jį ant stalo ir kiekvieną dieną kaifuosiu nuo šito vaizdo!” – štai tada viskas gerai. Noras teisingas. Bet argi jūs šito norite? Nors, žinoma, jeigu norite konkrečiai pinigų, tai juos ir užsakote. Ko čia drovėtis? O lygiagrečiai galima užsisakyti butą, automobilį ir visa kita. Lygiagrečiai!

Jeigu butas – tai tik priemonė atsikratyti įkyrios tėvų globos, reikia užsakinėti (dėmesio!) ne butą, o tėvų globos atsikratymą. Juk galima gauti butą, o tėvų globa atseks iš paskos. Tėvai ir naujame bute, ir kitame žemyne gali negyvai užgloboti. Dėl to gerai apgalvokite savo noro rezultatus – pasaulis įgyvendins būtent rezultatą. Jei norite sutikti princą su sidabro spalvos BMW, kad už jo ištekėtumėte, tai jūsų noras – ne princą sutikti, o ištekėti už princo. Jaučiate skirtumą?

Noras turi būti „ekologiškas”

Tai reiškia, kad nuo jūsų noro rezultato niekas neturi nukentėti. Kaip išvengti netyčinio kenkimo aplinkiniams? Gaila, bet visiškai išvengti nemalonumų nesigauna, toks jau gyvenimas. Visiškai įmanoma, kad jūsų karštas troškimas gauti butą baigsis tuo, kad butas atiteks paveldėjimo keliu, staigiai mirus giminaičiui. Tačiau yra vienas „Bet”. Svarbu suprasti, kad visais atvejais viską kontroliuoja pasaulis. Jūsų noras bus įgyvendintas pačiu racionaliausiu būdu, tačiau atsižvelgiant į visų veiksmo personažų gyvenimo scenarijus. Taip kad atsipalaiduokite ir priimkite viską, kaip yra. Kitaip sakant – su dėkingumu.

Dar keli žodžiai apie tai, kodėl neverta kenkti žmonėms sąmoningai. Tarkime, jus apėmė noras iškrėsti kažkam kiaulystę. Tarkime, jūs netgi įsitikinę, jog esate teisūs. Ir kad objektas nusipelnė bausmės. O dabar pagalvokite. Jūs esate pats teisiausias žmogus visame pasaulyje? Manote, kad turite teisę bausti ir teikti malonę savo nuožiūra? Paleisdami savo norų bumerangą, turėkite galvoje, kad šitie svaidomi ginklai turi vieną bjaurią savybę – jie sugrįžta atgal. Dėl to tegu jūsų bumerangai būna tiktai geri, kad paskui nereikėtų baimintis sugrįžimo.

Noras turi paliesti tik jus vienus

Labai dažnai kyla tokie norai: „Noriu, kad mano vaikas…”, „Noriu, kad mano vyras…” Pažįstamas vaizdas? Tai štai, tokie norai nesuveikia. Ką gi daryti? Nejaugi viskas beviltiška? Ne, kodėl gi? Tiesiog reikia šiek tiek pakoreguoti norą. Jis turi liesti jus asmeniškai, o ne vaiką, vyrą, tėvus, viršininką ar dar ką nors. Tai gali atrodyti maždaug taip: „Noriu didžiuotis savo vaiku, kuris puikiai mokosi”, „Noriu atlikti visus buities darbus drauge su vyru”, ir t.t. Trumpiau tariant, atsigręžkite į savo jausmus, susijusius su išsipildžiusiu noru – ir viskas.

Norėti reikia maksimaliai

Vienas geras žmogus pasakė: „Norėti reikia daug ir dažnai. Norėti reikia maksimaliai. Vis tiek visko negausi, tačiau kuo daugiau nori, tuo daugiau gauni”. Ir tai gryna tiesa. Jeigu norite automobilio – tegu tai bus pats geriausias, jūsų manymu, automobilis. Kaip sakote? Neturite tokiam automobiliui pinigų? O senam „golfukui” turite? Irgi ne? Tai koks tada skirtumas? Jeigu jau norėti, tai norėkite kažko iš koto verčiančio. Pasaulis neaprėpiamas ir neišsenkamas, jis beribis. Visus apribojimus gyvenime sukuria vien jūsų ribota fantazija. Dėl to numokite ranka į kuklumą ir kilkite į padangę.

PAPILDOMOS REKOMENDACIJOS

Noras neturi būti pririštas prie konkrečių terminų. Dažnai norisi gauti kažką konkrečiu laiku. Noras, žinoma, suprantamas, tačiau… Pirmas dalykas – kai nusistatomas terminas, žmogus pradeda laukti, kada gi pagaliau išsipildys tas noras. O noras neturi būti „pririštas”, jį reikia paleisti. Antra – pasaulis vis tiek įvykdys jūsų užsakymą būtent taip ir būtent tada, kai bus optimaliausia visiems, tame tarpe ir jums. Suteikite jam šitą galimybę – atsipalaiduokite ir neprisiriškite prie laiko rėmų.

Neatsisakykite šansų. Kaip atskirti šansą nuo ne šanso? Atidžiai stebėkite gyvenime vykstančius pokyčius, „atsitiktinumus”, visus tuos „staiga ir netikėtai” ar „kažkaip savaime gavosi”. Tai – pati pradžia. Neįsikibkite į praeitį, su džiaugsmu pasitikite permainas. Permainos reiškia, kad pasaulis jau pradeda formuoti įvykius ir aplinkybes tokiu būdu, kad galėtumėte gauti, ko prašėte. Neprisigalvokite savo nuosavų įvykių plėtotės scenarijų. Netrukdykite pasauliui vykdyti jūsų užsakymo pačiu geriausiu jums variantu. Pasitikėkite savo jausmais – tai labai svarbu. Tačiau kadangi visus mus išmokė pasitikėti labiau smegenimis, tai iš pradžių visa tai daryti bus sunkoka.

Pradėkite nuo mažesnio. Kuo stambesnis, didesnio masto jūsų noras, tuo sudėtingiau jį išpildyti, tuo mažiau jumyse tikėjimo savo jėgomis, tuo didesnė tikimybė, kad pražiopsosite ar numosite ranka į palankias galimybes. Dėl to pamėginkite pradėti nuo smulkmenų. Nė vienas dailininkas nepradeda tapyti nuo monumentalių drobių, visi pradeda nuo piešinių ir eskizų. Pildydami savo nedidelius norus, pajausite savo galią ir tai suteiks pasitikėjimo. O antra – pradėkite labiau pasikliauti savimi. Juk jeigu pajėgsite įtakoti situaciją smulkmenose, reiškia, išmoksite tai daryti ir stambesniu mastu. Trečia – įgysite savotišką „uoslę” atpažinti gyvenimo pateiktiems šansams.

Niekas neišlaisvintas nuo priežasties-pasekmės dėsnio. Dėl to, apgalvodami savo eilinį norą, pasistenkite išvengti bet kokių negatyvių jausmų ir veiksmų. Ypatingai jausmų! Pavyzdžiui, jeigu jums atrodo, kad verslo klestėjimui trukdo konkurentas, nepatartina linkėti jam bankroto. Verčiau palinkėkite sau suklestėjimo. Kas ten galiausiai nutiks konkurentui – ne jūsų rūpestis. Svarbiausia, kad jums viskas bus gerai. Jeigu reikia, tarkime, išlaikyti egzaminą iš dalyko, kuriame nelabai susigaudote, palinkėkite sau gauti geriausią įvertinimą, užuot linkėję susirgti dėstytojui ar išsiveržti miesto centre ugnikalniui.

Dirbdami su norais, neplepėkite apie juos kam pakliuvo. Turėkite galvoje, kad gyvenate daugybės pačių įvairiausių žmonių norų susikirtimo taške. Taip kad kuo mažiau aplinkiniai žinos apie jūsų ketinimus, tuo mažiau pajėgs įtakoti jūsų norų išsipildymą savo pačių atsakomaisiais norais.

Rašykite! Žmonėms, kurie dar neturi didelės norų pildymo patirties, iš pradžių vertėtų užsirašyti savo norus, kad nesusipainiotų „užsakymuose”. Išsiugdykite įprotį užsirašyti norą ant atskiro popieriaus lapelio. Lapelius laikykite specialiame voke ir periodiškai peržiūrėkite. Arba panaudokite tam specialų bloknotą – kaip kam labiau patinka.

Taigi, nuo šiol pagrindinis jūsų rūpestis – linkėti sau to, į ką linksta širdis. O kaip tai bus įgyvendinta – tegu pasaulis galvą sau laužo. Tam jis ir pasaulis.

Šaltinis