Tokią išvadą padarė Mičigano valstijos universiteto mokslininkai, tyrinėję nuo lėtinio nerimo kenčiančių studentų smegenų veiklą, atlikdami specialų dėmesio testą, taip vadinamą flanginę užduotį.
Prieš testą pusės dalyvių buvo paprašyta raštu apibūdinti savo jausmus ir išgyvenimus dėl būsimos užduoties, o likusios dalies (kontrolinės grupės) – ką jie veikė eksperimento išvakarėse. Rezultatai parodė, kad žmonės, išlieję savo emocijas ant popieriaus lapo, užduotį atliko efektyviau, nei kontrolinės grupės nariai.
Remiantis duomenimis, gautais naudojant elektroencefalografiją, pirmieji naudojo mažiau smegenų išteklių. Tyrimo autoriai mano, kad nerimas mobilizuoja kognityvius išteklius. Žmogui sunku vienu metu spręsti kažkokią konkrečią problemą ir kovoti su vidiniu nerimu. Kitas reikalas, jeigu išmesite savo rūpesčius iš galvos ar išliesite juos ant popieriaus, tada atsilaisvins kognityviniai resursai, darbas eisis geriau.
O tai reiškia, kad jei jaudinatės prieš pokalbį ar egzaminą, reikia pamėginti savo emocijas išdėstyti popieriuje.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…