Jūs negalite skaityti aplinkinių žmonių minčių, o aplinkiniai – jūsų. Ir kai ko nors norisi, reikia tai išsakyti. Jei tai padarysite teisingai, jums paprasčiausiai nebereikės jokių išsigalvojimų, pasipiktinimo ir nuoskaudų…
Vis kartoju ir kartoju savo dukrai: „Nepradėk kalbėti nuo trečiosios frazės!”
Ji atsisėda prie stalo ir iš karto su neviltimi ir apmaudu balse:
-Kodėl man nedavė duonos?
-Tai trečioji frazė, mieloji. Pirmoji turėtų būti tokia: „Paduokite man, prašau, duonos” (tuo išsisprendžia 80% problemų, tiesiog čia ir dabar).
Antroji frazė:
-„Atleiskite, aš prašiau duonos. Galbūt jūs nenugirdote?” (tikimybė gauti duonos išauga iki 95%).
Ir tik jei po to nedavė, jau galite sušukti tą pačią, trečiąją frazę: „Kodėl man nedavė duonos?”
Bet greičiausiai jos jau neprireiks.
Kai apima baisus pasipiktinimas, nepasitenkinimas ir nuoskauda dėl kieno nors elgesio, pirmiausia paklauskite savęs: ar pasakiau šiam žmogui, kad kažko noriu, o kažko atvirkščiai – nenoriu? Ar jis apskritai bent įsivaizduoja, kuo aš nepatenkintas?
Kad ir kaip akivaizdžiai tai skambėtų, žmonės daugelį dalykų daro ne todėl, kad sąmoningai linki mums blogo, o todėl, kad yra užsiėmę savimi ir nesiruošia gilintis į mūsų poreikius, derintis prie mūsų. Tačiau jie gali daug nuveikti jūsų naudai, jei mes (naudodami mums suteiktą kalbos dovaną) jiems apie tai pasakysime!