Žmonės, kurie gyvena su nerimu, žino, kaip tai gali išsekinti. Mes tiek daug galvojame, mąstome ir viską permąstome, kad prarandame ramybę ir laimę dabartyje, šiame momente.
Ateičiai mes numatome neigiamus įvykius, kurių gali ir nebūti, kankinamės taip, tarsi jie jau būtų įvykę.
Įtariai žiūrime į žmones, kurie mums duoda maksimalią šilumą ir palaikymą, kadangi stengiamės iš anksto apsisaugoti nuo skausmo ir nusivylimo. Dėl to nustojame gyventi ir klijuojame pleistrą ant dar neatsivėrusių žaizdų.
Nerimas reiškia nuolatinį norą spręsti rytojaus problemas. Mes elgiamės taip, lyg iš anksto žinotume, kas kokioje situacijoje ir kaip pasielgs, tarsi žinotume visas gyvenimo paslaptis ir galėtume užkirsti kelią visoms problemoms, jei tik pakankamai stengsimės.
Mes nutraukiame santykius su mums patinkančiais žmonėmis, nes mums atrodo, kad jie mus nuvylė; atsisakome dalykų, kurie mums patinka, nes bijome, kad tai atves į kančią ir nusivylimą; nustojame kalbėti tam tikromis temomis, bijodami būti nesuprasti.
Mes atimame iš savęs daugybę pojūčių ir laimėjimų, manydami, kad taip apsisaugosime nuo kančių, o iš tikrųjų atimame iš savęs šio momento ramybę.
Niekas nežino, kas bus rytoj. Kad ir kaip būtume įsitikinę, jog viską žinome apie žmones ar gyvenimą apskritai, mūsų laukia daug staigmenų.
Tačiau nerimas atima iš mūsų teisę atskleisti žmogų iš geriausios pusės, jis atima teisę į save ir savo pasaulį. Jis panardina į negatyvo pasaulį, kurį patys susikuriame savo galvoje, ir neišleidžia iš ten, priversdamas sėdėti vieniems tarp minčių apie nesėkmes ir pralaimėjimus.
Nerimas atima mūsų šios dienos ramybę, ir neišsprendžia jokių rytdienos problemų. Jis pavagia iš mūsų šansą tapti laimingais ir užpildo galvą baimėmis bei abejonėmis, kurios mus paralyžiuoja ir trukdo su pasitikėjimu judėti į priekį.
Gyventi su nerimu – tai visą laiką vaikščioti su sunkia širdimi ir neramiu protu. Stengtis gyventi gerai ir laimingai, tačiau nuolat palūžti po savo minčių svoriu. Tai nuolatinis sprendimų neegzistuojančioms problemoms ieškojimas ir laiko švaistymas situacijoms, kurios gyvuoja vien mūsų galvoje.
Gyvenimas su nerimu – tai vidinis karas vardan nepasiekiamos taikos.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…