Neakivaizdūs depresijos požymiai. Kai tave koneveikia už tai, kad tau bloga

Šiuo metu 5 procentai planetos gyventojų serga depresija. Kiekvieną dieną šie žmonės keliasi iš lovos be jėgų, be nuotaikos, be gyvenimo džiaugsmo. Šiaip ne taip prastumia dieną ir gulasi miegoti, turėdami miglotos vilties, kad sekanti diena galbūt bus lengvesnė. Nežiūrint į epidemijos mastą, didžioji sergančių depresija žmonių dalis į gydytojus nesikreipia, o kai kurie netgi nesuvokia, kad serga. Taip yra dėl to, kad depresija – ne vien liga.

Kai žmogus pasigauna gripą, iškart matosi jo simptomai, galima pasimatuoti temperatūrą ir bus aišku, kad reikia gydytis. Jeigu skauda sąnarius – viskas irgi palyginti paprasta ir akivaizdu. O jeigu nieko neskauda, jei nėra temperatūros? Kokiu „termometru” pamatuoti liūdesį ir jėgų stygių? Visuomenė ir netgi šeima, kaip taisyklė, tokio žmogaus sergančiu nelaiko.

Kaip suprasti, kad su tavimi ne viskas gerai ir laikas kreiptis pagalbos?

  • Mėnesį ir ilgiau tavo nuotaika stabiliai bloga;
  • Darbai ir žmonės, kurie tau anksčiau teikė malonumą, sulig kiekviena diena teikia tau vis mažiau džiaugsmo;
  • Įprasti reikalai reikalauja kur kas daugiau pastangų ir jėgų, kartais vargina net paprasti pusryčiai;
  • Pabundi pavargęs, miegas nesuteikia jėgų, o visą dieną galvoje sukasi tik viena mintis – kad greičiau baigtųsi ši diena;
  • Nesupranti ko nori savaitę, mėnesį, metus, 5 metus;
  • Praktiškai nieko nejauti ir tuo pat metu pastoviai fone tvyro nerimas ir liūdesys.

Šioje katastrofiškoje būsenoje yra dar du dalykai, kurie pratęsia ją mėnesiams ir metams.

Tu iš visų jėgų stengiesi elgtis kaip įprastai ir atrodyti „normaliai”. Jeigu įsivaizduosime, kad depresija sergančio žmogaus baterijos pakrautos 10-40%, lyginant su normalia būsena, tai pusė šios energijos tenka pastangoms apsimesti, kad man „viskas gerai”. Realiam gyvenimui belieka apgailėtini energijos trupiniai. Rezultatas – depresija užsitęsia, juk jeigu „viskas normalu”, tai ir keisti nieko nereikia.

Depresijos neįmanoma nei išmatuoti, nei nustatyti iš akies. Be to, kaip jau buvo sakyta, žmogus stengiasi apsimesti, kad jam viskas gerai. Dėl to aplinkiniai ir net patys artimiausi žmonės šią būseną laiko paprasčiausiu tingėjimu. Ir vietoj mylimų žmonių palaikymo, ligonis susilaukia iš jų kaltinimų, reikalavimų, pretenzijų. 90% mano klientų namuose girdi tik viena: „ko apsimetinėji?”, „užteks tinginiauti!”, „eik pagaliau darbintis!”, „eik į lauką, pasivaikščiok, prasiblaškyk”. Šitokiu būdu ligoniui prisideda dar ir kaltės, gėdos ir kiti nemalonūs jausmai, apsunkindami ir pratęsdami depresiją dar ilgesniam laikui.

Depresija – tai ne tavo gėda. Depresija – tai ne tavo kaltė. Depresija – tai būsena, kuri pamažu, nepastebimai kaupiasi viduje metų metus, kad paskui visu savo sunkumu užgriūtų, prislėgtų žmogų. Depresija – tai būsena, kai galima ir tiesiog būtina kreiptis pagalbos.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Dvi užuojautos rūšys

Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…

Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau

Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…

Apie meilę sau

Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *