Mokausi paleisti tai, kas man neskirta

Aš pamažu mokausi paleisti tai, kas man likimo nelemta. Paleidžiu žmones, kurie išeina iš mano gyvenimo, kai jiems lemta išeiti, aš daugiau nesiveju jų. Aš matau, kaip vienos durys užsitrenkia man priešais nosį, tačiau atsidaro kitos. Daugiau nesibeldžiu į uždarytas duris, už kurių jau nieko nebėra.

Mokausi, kad kartais pabaiga – tai visiškai normalu. Paleidžiu visus ir viską, kam nelemta tapti mano gyvenimo dalimi. Paleidžiu tai, kas sena, kad atlaisvinčiau vietos naujam.

Mokausi savimi pasitikėti. Ir kai jaučiu, kad kažkas negerai, reiškia, yra didelė tikimybė, jog išties negerai. Mokausi pasitikėti savo instinktais, nes jie mato tai, ko aš kol kas nematau. Aš leidžiu savo instinktams ir intuicijai vesti mane teisinga kryptimi.

Aš mokausi paleisti senus santykius, iš kurių aš išaugau. Paleidžiu žmones, kurie nepadeda man gerai jaustis. Mokausi, kad kuo ilgiau laikausi įsikibusi į neteisingus žmones, tuo ilgiau nesurasiu teisingų. Mokausi, kaip puoselėti savo jausmus su pozityviais, gyvais žmonėmis savo gyvenime.

Tais, kurie įkvepia ir skatina mane tapti geresne.

Aš pamažu mokausi paleisti viską ir visus, kam nelemta pasilikti mano gyvenime.

Paleidžiu negatyvą ir keičiu jį sąmoningumu. Panaudoju visas negatyvias mintis kaip motyvaciją skleisti pozityvui, kad ir kur bebūčiau.

Aš paleidžiu pyktį ir keičiu jį atleidimu. Daugiau nebelaikau savyje nuoskaudų ir nesilaikau įsikibusi į sunkius jausmus, kurie taip ilgai nuodijo mano mintis.

Aš žengiu žingsnį atgal nuo viso to, kas daugiau nebeturi jokios prasmės mano gyvenime. Pasitraukiu iš visų toksiškų, nesveikų situacijų, kuriose man daugiau nėra jokio reikalo dalyvauti. Leidžiu sau paleisti skausmą, kurį jaučiau visus tuos metus. Ir aš pamažu leidžiu sau gyti, kad ir kiek laiko tam prireiktų.

Aš mokausi daryti tai, kas teikia man laimę. Ir liautis įtikti kitiems. Dabar darau tai, kas teikia man didžiausią laimę.

Aš paleidžiu kontrolę. Mokausi suprasti, kad paprasčiausiai negaliu kontroliuoti visko, kas vyksta mano gyvenime. Aš leidžiu pasauliui, visatai mane įtakoti. Leidžiu viskam atsitikti savaime, daugiau nebesilaikau įsikibusi į tai, kam lemta suirti ir sugriūti.

Aš paleidžiu abejones savimi. Ir keičiu jas saviugda. Stengiuosi apsupti save tuo, kas mane motyvuoja tapti geresne.

Aš paleidžiu pyktį. Ir kritiką. Ir visus, kurie man sako, kad esu nepakankamai kam nors gera. Aš mokausi suprasti, kad vienintelis kritikas, į kurį privalau įsiklausyti, esu aš pati. Ir daugiau neleisiu, kad kitų žmonių nuomonės terštų man protą.

Aš paleidžiu tą žmogų, kurį dar vakar laikiau savimi ir pradedu būti tuo žmogumi, kuriuo esu šiandien.

.



Naujienos iš interneto

Dvi užuojautos rūšys

Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…

Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau

Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…

Apie meilę sau

Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *