Aš dabar aktyviai darbuojuosi su savo nuotaikos svyravimais. Žinote, kaip tai būna – vienu momentu norisi išdergti mylimą vyrą paskutiniais žodžiais. O po trijų minučių – jaukiai įsitaisyti jo švelniame glėbyje. Taip, taip – kartais ir psichologėms iškyla tokių problemų, mes irgi žmonės. Ir štai ką supratau apie tai mąstydama: mūsų laimė priklauso tik nuo mūsų pačių.
Tik pačios galime nusiteikti gerai dienai, laimei, šypsenai ir pasitenkinimui kiekviena gyvenimo minute. Kad ir kokiu šonu tas gyvenimas mums atsisuktų. Esu tikra, kad čia gali padėti tik reguliarus darbas su savimi.
Yra, žinoma, ir išorinių faktorių, darančių įtaką savijautai: mylimo žmogaus elgesys su mumis, kitų artimų žmonių poelgiai ir žodžiai, nemalonūs įvykiai. Tačiau visa tai sudaro labai mažą procentą. Juk mes pačios renkamės savo reakciją į viską, kas su mumis vyksta.
Kai kažkas nutinka, mes juk turime galimybę įkvėpti, iškvėpti, pasiimti minutės pertraukėlę, pagalvoti ir pasirinkti pačią adekvačiausią reakciją į tą situaciją. Reakciją, kuri padės, o ne pridarys žalos. Aš pasirinkau štai šitą variantą. Aš pasirinkau – mokytis. Juk mokytis niekada ne vėlu.
Nes laimė – tai visų pirma pojūtis. Laimė – ne tai, kas tave supa. Ne tai, ką galima pačiupinėti ar iš ko nors gauti. Ne tai, ką galima užsidirbti ar užgrobti jėga. Tai tiesiog tavo viduje gyvuojantis pojūtis.
Mes pačios sprendžiame, patinka mums kentėti ar jaustis laimingomis. Mes pačios kuriame savo gyvenimą ir kiekvieną dieną sprendžiame – džiaugsimės ar kankinsimės dėl šio žmogaus, šio darbo, šios aplinkos.
O mes to nesuprantame ir darome didžiulę klaidą. Nes dar vaikystėje sugeriame į save krūvą laimingo gyvenimo stereotipų.
Susirasti meilę, sukurti šeimą, surasti gerą darbą, įgyti gerą išsilavinimą, pasistatyti namą, keliauti, gerai rengtis, skaniai valgyti, gražiai atrodyti, apsirūpinti senatvei, tapti visuomenės ląstele, susilaukti pripažinimo. Tapti pavyzdžiu. Ir štai tada, tikriausiai, tapsi laiminga.
O kurgi visame tame jūs pati? O kur garantija, kad nė vienas iš tų išvardintų dalykų neišnyks iš gyvenimo per vieną sekundę? O kur garantija, kad viso to neprarasi? Ir ką tada darysi – jausiesi nelaiminga iki grabo lentos?
Dėl to vienintelis dalykas, kurį turime sau išsiugdyti ir tausoti savyje – tai suvokimas, kad laimė slypi tavyje. Tavo viduje.
Ji stabili ir nekinta. Ji grynai tavo, ir būtent ja turi būti pagrįsti visi dalykai, kuriais save supa. Nes tai, kas gimsta iš laimės, negali neatnešti dar didesnės laimės. Nes jeigu tu realiai laiminga, tai visiškai nesvarbu, ar esi laiminga, sverdama 90 kilogramų, ar jautiesi laiminga gyvendama miške be jokio ryšio su pasauliu, ar skrendi nuosavu lėktuvu, su milijonu banko sąskaitoje. Juk esi tiesiog tu ir yra šita laimė tavo viduje. Ir tik tai realiai svarbu, tik tai iš tikrųjų turi reikšmę.
Tai būk, pagaliau, laiminga.
Skausmas turi būti išjaustas ir išgyventas
Žmonės dažnai kreipiasi į psichologus turėdami vieną tikslą - nedelsiant, tučtuojau numalšinti…
Paslaptinga civilizacija: pirminių Antarktidos žemėlapių šaltinių paslaptys
Antarktida - vienas paslaptingiausių mūsų planetos žemynų. Šis sniegu padengtas kontinentas vis…
Nesistenkite įtikti niekam, išskyrus save
Savo žmogui būsite brangūs ir vertingi tokie, kokie esate. Ir jums neteks…
One thought on “Laimė visada tavyje”