Man dažnai rašo: jeigu jūsų propaguojamos tradicijos yra tokios puikios, tai kodėl žmonės jų atsisako?
Tradicijos – labai įdomus dalykas, naudingas ir reikalingas, išmintingas ir gilus, jos buvo sukurtos ne šiaip sau, jose slypi neįtikėtinai daug prasmės. Tačiau yra žodis „bet”. Visame kame svarbiausia – žmogus, kuris tas tradicijas kultivuoja. Jo vertybės, charakteris.
Pavyzdžiui, tėvas turi gražią dukrą. Ir kažkada būta tradicijos, kad vyrą dukrai parenka tėvas. Toliau viskas priklauso nuo tėvo. Nuo jo vertybių ir vidinio pasirinkimo. Jeigu jis galvoja apie dukters laimę – ką jis pasirinks? Tą, su kuriuo ji – būtent ji – bus laiminga. Su panašiu charakteriu, temperamentu, skoniu. Panašaus amžiaus. Jis atsijos veltėdžius, agresyvius, tingius, nevykėlius ir t.t. Pasižiūrės į horoskopą, su dukra pasikalbės, leis jai savo norus išsakyti.
O jeigu tėvas nori lengvai pasipelnyti, trokšta garbės, šlovės ar dar kažko? Tada jis savo dukrą parduos. Žinodamas, kad štai tasai dėdė tris kartus vyresnis už dukrą, kad nepadarys jos laimingos, kad netgi galbūt smurtaus prieš ją. Tačiau meilė pinigams ir šlovei yra stipresnė už meilę dukrai.
Moters apsauga nuo įvairių joms nenaudingų ar pavojingų dalykų, atsidūrusi nedorų žmonių rankose, pavirsta diskriminacija. Ir tada moteris pradedama laikyti daiktu, neatsižvelgiama į jos norus, ja paprasčiausiai naudojamasi. Bet jeigu ją gina visai kitą pasaulėžiūrą turintis žmogus, naudos iš to gaus visi. Moterys gali būti ramios ir saugios, tada ir vyrai iš jų gaus daug daugiau. Iš jų nereikės nieko išmušinėti per jėgą. Ir visiems gerai.
Tai ar tradicijose problema? O gal žmonėse, kurie tas tradicijas kultivuoja? Tradicija, atsidūrusi ydingų žmonių rankose, tampa ginklu. Štai tarkime pradinė keturių kastų sistema Indijoje, kur visi buvo gerbiami ir visi buvo savo vietose, galiausiai išsigimė į sistemą, kurioje vieni tapo aukštesni ir geresni už kitus. Lygiai ta pati istorija su kraičio tradicija, kuri išsigimė į turtingų nuotakų medžioklę ir mergaičių tėvų šantažą. Pavyzdžių pateikti galima begalę.
Ydingas žmogus išpurvins bet kokią idėją. Ir tai nepriklauso nuo valstybės, religijos ar dar kažko. Tokių žmonių galima sutikti visur. Dabar tradicijos nyksta. Nes svarbiausia tradicijose – dori žmonės, kurie jas kultivuoja, tik tada tradicijos atneša gėrį.
Jeigu patys tėvai neteisingai gyvena, negerbia vaikų, nesirūpina jais, lenda ten, kur nereikėtų lįsti, tai kaip galima tokių tėvų besąlygiškai klausyti? Anksčiau vaikai klausė, bet juk ir tėvai nereikalavo, kad sūnus, talentingas dailidė iš prigimties, taptų juristu, nenugirdydavo savo vaikų degtine, nežemino. O klausyti protingų ir dorų tėvų – labai lengva, tam nereikalingos kažkokios ypatingos pastangos nei iš tėvų, nei iš vaikų. Ir gyventi su tokiais tėvais – lengva ir naudinga.
Visi geri dalykai gali tapti kenksmingais. Viskas priklauso nuo žmogaus. Būtent jis viską sprendžia. Galime prisiminti Hitlerį, kuris labai daug idėjų pasisėmė iš senovės Indijos kultūros ir iškraipė jas savo naudai. Kuo tai baigėsi – žino visi.
Arba elektra – vienose rankose ji naudą duoda, kitose – nužudo. Tas pats su tradicijomis. Jeigu žmogus neturi reikiamų asmeninių savybių ir turi pernelyg daug ydų, tradicijos tampa įrankiu, teikiančiu daug skausmo kitiems žmonėms. Ir tada žmonės atsisako tradicijų, manydami, kad būtent jos dėl visko kaltos. Mėgina tas pačias problemas spręsti dirbtinai – kurdami taisykles ir įstatymus. Tačiau problemos nesisprendžia. Nes tai – žmonių protų problemos. Ir kuo mažiau belieka tradicijų, tuo svarbesnę vietą užima protas. Kad ir kaip mes šiandien mėgintume apsaugoti moteris įstatymais, pačioms moterims laimės tai neatnešė, šeimos iš to nieko neišlošė, netgi atvirkščiai, šeima kaip institutas mūsuose jau praktiškai žlugo.
Dėl to reikia iš pradžių ne tradicijas dirbtinai gaivinti, o save apsivalyti. Tada tradicijos atneš į jūsų namus tik gėrį visiems juose gyvenantiems. Ir taip, teisingai – keisti visą pasaulį, ar kokį naują įstatymą išmąstyti yra kur kas lengviau ir paprasčiau, negu keisti save, savo širdį, nuo kurios visada ir reikėtų pradėti.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…