Kokių pozityviosios psichologijos patarimų geriau neklausyti

Jeigu esate aršus pozityviosios psichologijos šalininkas – šis tekstas jums. Papasakosime, kodėl ne į visus protingus patarimus verta atsižvelgti, kokios psichologų rekomendacijos gali smarkiai pabloginti jūsų gyvenimo kokybę ar netgi pakenkti. Kartais geriau pagalvoti savo galva, nei aklai sekti paskui madingas tendencijas.

Taigi – žiupsnelis pozityviosios psichologijos patarimų, kuriais jūs patikėjote per klaidą.

Nekaupkite savyje negatyvo – keiskite požiūrį į situaciją

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

Patarimas turi prasmės tada, jeigu nuo jūsų nieko nepriklauso ir nieko negalite padaryti. Ne žmogaus jėgoms pakeisti pasaulį ir jo įvykius, dėl to geriausia nesinervinti ir paieškoti pliusų susiklosčiusioje situacijoje. O iš kitos pusės, jeigu tiesiog bijote keisti gyvenimą, pakovoti už tai, kas jums brangu, pozicija „džiaukis tuo, ką turi” geruoju nesibaigs. Ji verčia užmerkti akis į vidinį diskomfortą, susitaikyti su pralaimėjimu, užuot sprendus pribrendusį konfliktą.

Būkite nuoširdus, visada sakykite tiesą

Niekas nemėgsta melagių ir apsimetėlių ar pataikūnų, tačiau tai visai nereiškia, kad visada reikia rėžti į akis visą teisybę. Pasaulis labai sudėtinga, jame daug sąlygotumų, supainiotų situacijų, o ir moralė gali turėti antrą dugną. O ką, jeigu toji jūsų teisybė sutryps artimą jums žmogų, suteiks jam skausmo, paskatins viskuo nusivilti? O ką, jeigu jūsų išrėžti žodžiai pasirodys klaidingi, ar rėšite juos paskatinti emocijų, kai dar nesupratote iki galo realios situacijos? Neskubėkite vožti savo teisybės kuoka žmogui per galvą, kartais visai ne pro šalį patylėti.

Maksimalios pastangos

„Norite pasiekti sėkmę? Tada dėkite 200% pastangų!” – pataria psichologai. Turima galvoje, kad vadovybė įvertins tokį pasiaukojimą ir padės kilti tarnybos laiptais. Tačiau realiame gyvenime tokia nuostata įvaro žmogų į aklavietę. Jis pavirsta žodžio „Ne” pasakyti nesugebančiu kvaileliu, ant kurio sprando jodinėja visi, kas netingi. Perdėtas perfekcionizmas atims iš jūsų ir poilsį, ir džiaugsmą. Beje, viršininkai niekada nepaaukštins žmogaus, kuris puikiausiai atlieka trijų darbuotojų darbo normą. Kuriems galams atsisakyti tokio puikaus darbinio arklio?

Nesikoncentruokite į negatyvą – persijunkite

Pyktis, nusivylimas ir agresija demoralizuoja, verčia gyventi nuolatinio streso būsenoje, gadina santykius su aplinkiniais. Štai dėl ko psichologai pataria persijungti į naudingą veiklą – sportą, namų tvarkymą, keliones. Ir negalvoti apie blogus dalykus. Bet argi tai problemos sprendimas? Negatyvios emocijos – tai signalas, kad einame ne ta kryptimi, dėl to reikia ieškoti vidinio konflikto priežasčių ir su jomis dirbti. Nes kitaip slopinamas pyktis ir kitas negatyvas gali išsiveržti pačiu netinkamiausiu momentu ar rimtai pakenkti sveikatai.

Kas 5-7 metus stenkitės pakeisti profesiją

Šiuolaikinė literatūra mums įteigė, kad nėra baisesnės nuodėmės už įstrigimą vienoje vietoje, viename statuse. Atseit, reikia pastoviai vystyti savo įgūdžius, išbandyti kažką naujo, megzti ryšius. Bėda ta, kad toks gyvenimo stilius tinka ne visiems – lakstyti iš vietos į vietą, keisti kolektyvus, gyvenamą vietą. Niekas netrukdo augti ir tobulėti toje pačioje firmoje, mezgant ryšius, įgyjant patirties, tampant savo darbo profesionalu. Jeigu jau radote savo paskirtį, kuriems galams išmušti pagrindą sau iš po kojų?

Liaukitės savęs gailėtis

Jūs ne auka, o kūrėjas. Kvaila kaltinti jus supantį pasaulį dėl jūsų nesėkmių. Lyg ir viskas teisinga, tačiau savęs gailėjimas – tai ne vien aimanavimas ir skundai, bet ir užuojauta sau pačiam, sugebėjimas priimti savo silpnybes, įjungti pauzę, jei prireikia poilsio. Taip, labai svarbu įveikti skausmą, brautis per kančias į žvaigždes. Tačiau būtina ir apie save pagalvoti, įvertinant sau išsikeltų reikalavimų adekvatumą, įsiklausant į savo galimybes. Tai vadinama „rūpinimusi savimi”.

Negalvokite apie praradimus, galvokite apie galimybes

„Baisaus čia daikto išsiskirti su mylimu žmogumi, tu dar šimtus tokių sutiksi!”, „Paspruko svarbus klientas? Nenusimink, susirasi naują”, „Nepaaukštino? Ką gi, visiems pasitaiko”. Toks požiūris nuvertina visą anksčiau įgytą patirtį, atliktą darbą, santykius. Mes užmerkiame akis į savo klaidas, rizikuojame vėl įkristi į tą pačią duobę. Į praradimą reikia atkreipti dėmesį bent jau dėl to, kad pasidarytume išvadas ir taptume geresni.

Bet kokioje situacijoje lik savimi

Kaip taisyklė, savimi likti norintis žmogus turi sunkumų su kompromisų ieškojimu, jam nesinori keistis ir padirbėti su savo trūkumais. Ir čia į pagalbą ateina psichologas, teigiantis, kad jei kažkam nepatinki – ne tavo bėda, būti visiems patogiu tu neprivalai. O jei pažvelgsime giliau? Ką reiškia būti savimi? Ar pažįstame tikrąjį save, ar žinome savo tikruosius norus, ar nutuokiame, ką sugebame? O gal tiesiog tingime kapstytis savyje ir norisi užsikarti kam nors ant sprando?

Atsisakykite egoizmo, būkite dosnūs

Mums skiepija būtinybę dalintis emocijomis, pinigais, meile. Kuo daugiau duodame, tuo daugiau gauname. Skamba labai gražiai, bet ar visada tai veikia? Galų gale sveikas egoizmas padeda apginti savo poreikius, nusibrėžti ribas, sąžiningai paskirstyti resursus. Nes gali gautis taip, kad atiduosime pasauliui viską, o gausime špygą – mumis pasinaudojo, nusišluostė ir nuleido į unitazą. Pasaulis – ne geroji fėja, ne visi žmonės vertina dovanas ir gerą elgesį su jais.

Dažniau galvokite apie gera

Pozityvus mąstymas padeda išsaugoti vidinį optimizmą, išmoko džiaugtis smulkmenomis, mylėti visus gyvenimo pasireiškimus. Tačiau tai nereiškia, kad juodi periodai, klaidos ir krizės – neesminės gyvenimo detalės. Gyvenime svarbu viskas – juoda ir balta, paprasta ir sudėtinga, pozityvu ir negatyvu, kadangi visa tai leis nugyventi pilnavertį gyvenimą. Siauras, vienašališkas požiūris dar niekam nesuteikė laimės.

Ne visus patarimus dalina protingi žmonės. Ką apie tai manote?