Kodėl protingi žmonės priima kvailus sprendimus?

Mūsų sprendimai įtakoja, kaip efektyviai naudojamės savo talentais, pastangomis, resursais. Efektyvūs sprendimai treniruoja sugebėjimą spręsti sudėtingesnes ir didesnio masto problemas, ir daryti tai greitai bei patikimai. Šioje nelengvoje žmonijos istorijos atkarpoje, kurioje dabar gyvename, tik geriausius sprendimus priimti mokantys žmonės klestės ir paliks visus kitus toli sau už nugaros.

Mes pasikliauname protingiausiais žmonėmis, tikime, kad jie priima pačius geriausius sprendimus ir randa atsakymus į pačius sudėtingiausius klausimus. Juk jie „ekspertai”! Ir puikiai žinome, kad ne visada taip yra. Politika ir kitos gyvenimo sferos neretai parodo, kokios netikslios gali būti ekspertų prognozės ir išvados.

Kodėl protingi žmonės priima kvailus sprendimus? Ir kaip to išvengti?

Protingi žmonės ir šimpanzės

Atlikdamas ekspertų daromų prognozių tyrimus, Pensilvanijos universiteto profesorius Filipas Tetlokas subūrė didelę grupę specialistų, kad išanalizuotų jų sugebėjimą prognozuoti būsimus įvykius. Jis paprašė, kad specialistai nustatytų įvairių įvykių tikimybę, siekdamas išsiaiškinti, kaip mąstymo procesas atves juos į vienokias ar kitokias išvadas.

Per 20 metų trukusį jam reikalingų duomenų kaupimo ir 82 361 ekspertų pateiktų prognozių analizavimo laikotarpį, Tetlokas išsiaiškino įdomų dalyką. Kaip jis pats teigia, vidutinis statistinis ekspertas prognozuoja ateitį ne ką geriau, nei tai padarytų šimpanzė”.

Tetlokas iškėlė prielaidą, kad dauguma tų ekspertų būtų susidoroję su prognozėmis kur kas geriau, jei tiesiog būtų atsitiktinai spėlioję.

Laimei, atsirado keli ekspertai, kurių prognozės buvo priimtinos. Kiekvienas jų skirtingais būdais priimdavo sprendimus, skirtingai mąstė ir sprendė problemas. Užuot įkliuvę į įsitikinimo „Aš viską žinau!” spąstus, jie pateikė kuklias prognozes, tačiau tik po plataus duomenų ir informacijos spektro analizės. Jie nejautė diskomforto, susidūrę su sudėtingais ir abstrakčiais faktoriais ir buvo pasirengę svarstyti idėjas, kurios prieštaravo jų įsitikinimams.

Ir priešingai – ekspertai, kurie turėjo mažiausiai žinių apie tiriamą sferą, buvo žymiai nepatikimesni. Netgi po to, kai pamatė rezultatus, jiems nepakako drąsos ir jėgų pripažinti, jog buvo neteisūs. Jie pernelyg savimi pasitikėjo, pernelyg tvirtai laikėsi savo įsitikinimų, ignoruodami absoliučiai patikimus įrodymus.

Šita išankstinė nuomonė, su kuria mes pastoviai kovojame, turi mokslinį paaiškinimą. Tačiau prieš tai noriu užduoti jums vieną klausimą, susijusį su polinkiu patvirtinti savo požiūrį: „Esu teisus, kadangi tuo tikiu”.

Tėvas ir sūnus pateko į avariją. Juos skubiai pristatė į ligoninę. Tėvas miršta. Berniuką veža į operacinę. Budinčio chirurgo pareigas einantis žmogus sako: „Aš negaliu operuoti šito berniuko, kadangi jis mano sūnus”.

Klausimas: „Kaip tai įmanoma?”

Atsakymą netrukus pateiksiu. O kol kas grįžkime prie klausimo, kodėl protingi žmonės priima kvailus sprendimus.

Yra kelios mentalinės klaidos, kurios įtakoja priimamus sprendimus, ir pati galingiausia iš jų – polinkis patvirtinti savo paties jau susiklosčiusį požiūrį.

Šito polinkio esmė – mes ieškome tų faktų ir pritariame tiems įrodymams, kurie patvirtina mūsų jau esamus įsitikinimus. Ir tuo pat metu ignoruojame arba sumenkiname informaciją, kuri tiems įsitikinimams prieštarauja. Tam yra priežastis. Mes jaučiame diskomfortą kiekvieną kartą, kai tik susiduriame su idėjomis ar informacija, prieštaraujančia mūsų nuomonei. Kad atsikratytume įtampos, stengiamės gauti jau egzistuojančių įsitikinimų patvirtinimą, netgi jei jis visiškai neteisingas.

Netikite, kad tai gali atsitikti jums?

Grįžkime prie klausimo, kurį jums uždaviau. Koks būtų jūsų atsakymas?

Jei nepavyko rasti protingo paaiškinimo pateiktai situacijai, nesmerkite savęs. Polinkis rasti egzistuojančių įsitikinimų patvirtinimą paveikė jūsų sugebėjimą atrasti teisingą atsakymą.

Jeigu jums įdomu, teisingas atsakymas labai paprasta: budinčiu mediku tą dieną dirbo berniuko mama.

Tai atrodo visiškai akivaizdu, tačiau jūs greičiausiai neatsižvelgėte į faktą, kad budinčiu mediku gali būti paskirta moteris. Vietoje to griebėtės galimų ir jau iš anksto neteisingų atsakymų nagrinėjimo ir stengėtės patvirtinti savo įsitikinimą, kad chirurgas buvo vyras.

Dabar matote, kaip polinkis patvirtinti savo jau egzistuojančius įsitikinimus įtakoja jūsų sugebėjimą priimti sprendimus ir kaip tai gali nuvesti į pačias kvailiausias klaidas.

Šis polinkis apriboja informaciją, kurią nagrinėjame priimdami sprendimą. Tai veda į šališką nuomonę, įvairias klaidingas interpretacijas ir viską iškraipo.

Štai dėl ko protingi žmonės priima kvailus sprendimus.

Kuo daugiau turite žinių, tuo su didesniu išankstinių nusistatymų skaičiumi susiduriate ir tuo didesnė tikimybė, kad atmesite idėjas, kurios nesiderina su jūsų jau turimomis.

Kai tik imame mąstyti, remdamiesi išankstinėmis nuostatomis, atsiranda galimybė priimti prastus sprendimus.

Tai kaip gi kovoti su tomis išankstinėmis nuostatomis, kad išvengtume neefektyvių sprendimų?

Paneikite savo įsitikinimus. Abejonės liudija apie žmogaus išmintį.

Štai du paprasti žingsniai, kurie padės išvengti neteisingų sprendimų.

Pirmasis. Praktikuokite savianalizę. Jūs negalite pakeisti tų dalykų, apie kurių egzistavimą netgi neįtariate. Štai dėl ko svarbu suvokti savo ribotumą priimant racionalius sprendimus. Tyrimai parodė, kad savianalizė skatina sulėtinti tempą ir atsipalaiduoti, taip pat padidinti savo kūrybinį potencialą ir sugebėjimą priimti sprendimus. Sąmoningai susikoncentruoti į tai, kas svarbu – tai įgūdis, reikalaujantis praktikos ir kantrybės. Jis paprastas, bet galingas.

Antrasis. Paneikite savo įsitikinimus. Reikia turėti drąsos pripažinti, kad klydote. Ir reikia dar daugiau drąsos paneigti ir užginčyti savo paties samprotavimus prieš priimant kokį nors sprendimą. Kai sekantį kartą susidursite su problema ar iššūkiu, ieškokite idėjų, kurios gali prieštarauti jūsų dabartiniams įsitikinimams. Taip bus galima priimti teisingą sprendimą, o ne iracionalų, pagrįstą vien tik jūsų jau esama nuomone ir emocijomis.

Pernelyg didelis pasitikėjimas – pražūtingas. Protingi žmonės priima kvailus sprendimus todėl, kad kovoja su ta pačia problema kaip ir mes visi – pernelyg dideliu pasitikėjimo savimi. Pasitikėjimas verčia mus šališkai žvelgti į informaciją, kuri nesiderina su mūsų nuomone ir įsitikinimais. Kaip tik dėl to mes labai prastai adaptuojamės prie aplinkui vykstančių pokyčių. Tai trukdo spręsti sudėtingas problemas. Ir kas blogiausia – mes tampame pažeidžiami, kadangi priimdami prastus sprendimus galime netekti daug laiko, pinigų, o gal ir sveikatos ar net gyvybės.

Sekantį kartą kai jausitės absoliučiai įsitikinę sprendimo teisingumu, turėkite galvoje, kad galite ir klysti. Nepamirškite, kad yra kur kas daugiau informacijos už tą, kurią šiuo metu žinote.

Mayo Oshin



Naujienos iš interneto

Dvi užuojautos rūšys

Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…

Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau

Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…

Apie meilę sau

Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *