Kodėl pavojinga gyventi praeitimi?

Praeitis neturi turėti mums valdžios. Ji egzistuoja tik tiek, kiek patys leidžiame jai gyventi savo galvoje. Ir kažkodėl dažniausiai tai būna ne šviesūs prisiminimai, bet praeities nuoskaudos, skausmas, nusivylimas ir mintys apie pražiopsotas galimybes.

Kodėl pavojinga gyventi praeityje? Gyventi mintyse apskritai pavojinga. Jei pergyvenate dėl praeities, reiškia, judate link depresijos, o jei nerimaujate dėl ateities, reiškia, didėja baimė. Galima liūdėti dėl praeities, kažką prisiminti, nerimauti, mėginti ką nors keisti, bet jeigu tai darome vien savo galvoje, visa tai nenaudinga ir tik stiprina dvasines kančias.

Moterys gali nerimauti dėl prarastos jaunystės, buvusio vyro, dėl visų savo nesėkmių kaltinti mokslo metus ar tėvus.

Vyrai gali gailėtis, kad anksčiau uždirbdavo daugiau, buvo daug įvairių šansų, gali apgailestauti dėl prarastų pareigų ar prarastos meilės.

Apie gerą vaikystės praeitį galima galvoti su nostalgija ir atodūsiais, apgailestaujant dėl ​​prarastos savijautos. Dažniausiai apgailestaujama dėl negatyvios praeities ir dėl to, kad jos negalima ištaisyti, nors labai norisi.

Gyvenimas praeityje paralyžuoja žmogų. Įkyrios mintys ir emocijos gali lydėti visą gyvenimą. Pagrindinė emocija dažniausiai tampa nuoskauda – neteisybės jausmas.

Apie 90% mano klientų vienaip ar kitaip gyvena praeityje. Būtent tokia asmenybės dalis yra įklimpusi į pretenzijas, pasipiktinimą, pyktį ir baimę. Tai išties labai trukdo gyventi, ardo organizmą, veda į izoliaciją nuo žmonių ar viso kas nauja vengimą.

Praeitis slegia. Įsivaizduokite, kad vaikštote, prisikrovę pilnas kišenes akmenų. Pabandykime drauge jų atsikratyti.

Įsivaizduokite, kad dedate tuos akmenis sau į kišenę. Kiekvienas akmuo bus atsakingas už vieną negatyvią mintį iš praeities. Tegul akmenys būna didesni ar mažesni, priklausomai nuo nuoskaudos dydžio.

Kiek prisirinks akmenų?

Dabar jūs turite šią naštą, kurią jaučiate fiziškai. Gerai, kad tai išreiškėme materialiame pasaulyje, nes dažnai šios mintys būna nesąmoningos ir žmogus gyvena jose (su visa ta našta) ir nesupranta, kodėl taip sunku.

Skolos, nebaigti reikalai, nepasitenkinimas artimaisiais ir draugais, praleisti šansai – laikas visa tai išmesti.

Dabar paimkite kiekvieną akmenį paeiliui ir prisiminę, ką jis reiškia, meskite jį kuo toliau, galima, pavyzdžiui, į upę. Ir kartokite: „Man tavęs nebereikia”.

Jei kils noras ką nors pasilikti sau, pasilikite, galbūt šią situaciją pavyks išspręsti dabar, šiuo momentu. Pasilikite tik tai, ką galite išspręsti vienos paros bėgyje. Ir spręskite problemą, kad vėl nereikėtų krautis šios naštos į kišenę. Išspręskite ir išmeskite akmenį.

.



Naujienos iš interneto

Dvi užuojautos rūšys

Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…

Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau

Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…

Apie meilę sau

Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *