Kodėl geriau pamiršti skolą, kurios neįmanoma atgauti

Kažkas pasiskolino iš jūsų pinigų ir neatiduoda. Ar apskritai nušvilpė, apgavo. Visko pasitaiko. Ir susigrąžinti tų pinigų visiškai neįmanoma. Taip irgi pasitaiko. Dėjote visas įmanomas pastangas, ėmėtės visų įmanomų priemonių, bet nieko nesigavo. Arba nieko nedarėte, paskambinote kelis kartus ir supratote, kad nieko neatgausite. Ką gi daryti?

Pamirškite tą nelemtą skolą.

Mintys apie tuos prarastus pinigus gali apnuodyti jums gyvenimą. Ir ne dėl to, kad skaudu, apmaudu. Viskas dėl to, kad tie pinigai užmezgė neregimą ryšį tarp jūsų ir skolininko, sinchronizavo jus su juo. Dabar jūs nuolat tą žmogų prisimenate, galvojate apie jį, galvojate dažniau nei apie tuos, kuriuos mylite ir kurie jums brangūs.

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

Galvojate, jaučiate įvairias emocijas: pyktį, nuoskaudą, susierzinimą, liūdesį. Šitas žmogus apsigyveno jūsų galvoje, vaizdžiai tariant. Tarp jūsų užsimezgė nematomas ryšys, keista psichologinė priklausomybė. Skolininko gyvenimas dabar daro įtaką jūsų gyvenimui. Taip neturėtų būti, tačiau būtent taip gaunasi.

Skolininkas – nepadorus žmogus. Greičiausiai jis ir toliau stengsis išvilioti pinigų iš patiklių žmonių. Jis visas paskendęs skolose. Tačiau gyvena linksmai pasišvilpaudamas, kadangi visos jo problemos persikelia žmonėms, iš kurių jis pasiskolino ar pavogė. Normalūs žmonės patiria dėl jo nuostolių, nervinasi, serga – jie vienoje sistemoje su skolininku. Kuo emocingiau galvojame apie skolininką, tuo tvirtesnis mūsų ryšys su juo. Ir galiausiai galime nusiristi į tą pačią materialinę situaciją, kurioje gyvena skolininkas. Pasipils problemos visiškai tuščioje vietoje, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Vienas klasikas aprašė žmogų, paėmusį į skolą stambią sumą. Pinigų negrąžino, tačiau rašė atgailaujančius laiškus, prisiekinėjo grąžinti. Skolintoja paprašė daugiau nepriminti skolos. Atiduosite, kai galėsite, gerbiamasis. Skolintojas, žinoma, iš savo kilnumo taip parašė, tačiau jis, tikriausiai, jautė tą keistą ir nemalonų jausmą, susierzinimą, kurį kėlė ta simbiozė tarp jo ir skolininko. Gedo nuotaika, širdyje – bjaurus jausmas, o kokios sėkmės žmogus gali pasiekti tokioje būsenoje? Skolininkas tartum du kartus jį apiplėšė: ir pinigų negrąžino, ir energiją siurbė savo laiškais apie tai, jog kol kas nėra galimybės grąžinti. Kol kas! Kitaip sakant, jūs ir toliau tikėkitės, laukite, gadinkite sau kraują šiomis viltimis. Ir galvokite apie mane!

Jei pinigų negrąžina, o priversti grąžinti dėl kokios nors priežasties neįmanoma, reikia pamiršti. Negalvoti apie tai. Nėra prasmės tikėtis ir pergyventi. Tegu nutrūksta ryšys su nesąžiningu žmogumi. Nereikia susieti savo gyvenimo su juo ir jo problemomis. Pinigai pražuvo – ką gi, reikia įsiminti pamoką, pasidaryti išvadas ir užsidirbti kitų pinigų. Dažnai atsitinka taip, kad po to, kai nutraukėme tą ryšį, prasideda pagerėjimas finansinėje sferoje. Palaipsniui prarastą sumą pavyksta kompensuoti, nors anksčiau to niekaip nesigaudavo.

Viskas teisingai. Pasąmonėje jūs tikėjotės, jog skolą gražins, tikėjotės gauti tuos pinigus. O antra – jūs stojote į aukos, nevykėlio, apgauto žioplio poziciją. O tai žudė jūsų pasitikėjimą savimi. Trečioji priežastis – kaip tik tas ryšys tarp jūsų gyvenimo ir skolininko gyvenimo įvykių. Šitos trys priežastys sukuria barjerą, kliudo užsidirbti. Dėl to geriausia – mintyse nukirsti tą nematomą giją. Ir niekada neprisiminti beviltiškų skolų ar pavogtų pinigų, kurių neįmanoma grąžinti. Tada ateis naujos galimybės ir nauji pinigai. Su kuriais elgsitės žymiai apdairiau, juk dabar jau turite patirties. Netgi karčiausia patirtis yra naudinga tam žmogui, kuris pajėgus nutraukti ryšį tarp savęs ir blogo įvykio savo praeityje.

Šaltinis