Jūsų smegenys nori, kad gyvenimas būtų aiškus ir prognozuojamas. Jūsų emocijos nori, kad gyvenimas būtų stabilus. Tačiau stabilus ir prognozuojamas gyvenimas – tai stovėjimas vietoje, egzistavimas primityvaus išgyvenimo režimu.
Laisvę galima įgyti tik atsisakius stabilumo. Neįmanoma tapti laisvu, kol nežengsite žingsnio į nežinomybę. Jeigu tokiam žingsniui esate nepasirengę, esate viso to, ką turite ir žinote įkaitas. Savo šio momento aplinkybių vergas. Savo emocijų, savo istorijos, nusistovėjusių nuomonių vergas.
Knygoje „Galvok lėtai, spręsk greitai” Denis Kanemanas pasinaudojo taip vadinama „Perspektyvos teorija”, kad paaiškintų, jog mes labiau bijome kažką prarasti nei gauti naudos. Kanemanas teigia, kad mūsų požiūris į realybę būna perdėtas ne mažiau kaip du kartus, kai pradedame bijoti kažko netekti.
Tačiau tai tik oficiali jo pareikšta nuomonė, o privačiuose pokalbiuose autorius tvirtino, kad iš tikrųjų žmonės išpučia ir perdeda realybę 5-7 kartus, jeigu iškyla grėsmė kažko netekti.
Žinau vieną merginą, labai mėgstančią savo darbą. Na, galbūt ne patį darbą, o tai, kad jo dėka ji gali mokytis, įgyti patirties ir veikti. Šiame darbe yra daug faktorių, kurie ją kausto, riboja ir liūdina. Trumpiau tariant, darbas jai netinka. Bet ji nenori prarasti visų tų pliusų, kuriuos duoda darbas. Ji nenori rizikuoti vardan nežinomybės, nors širdies gilumoje jaučia, kad surizikuoti būtų teisingas sprendimas. Ir tai vienintelė vietą, kur ji galėtų būti laisva. Be rizikos, be netikrumo būsenos neįmanoma būti išties laisvam.
Jeigu ir toliau gyvensite stabiliame ir prognozuojamame pasaulyje, nustosite vystytis, įstrigsite savo paties istorijoje ir praeities emocijose. Jūs nenorite susidurti su ateities nežinomybe. Vadinasi, negalite būti laisvas.
Netikrumas, nestabilumas – visų baimių pagrindas. Smegenys stengiasi prognozuoti elgesio pasekmes, organizmas siekia patirti emocijas, kurios susijusios su saugumo jausmu. Rezultatas – jūs pradedate vengti to, ko bijote. Vengiate dalykų, kurių negalite prognozuoti.
Įdomu, kad žmonės nenori atsikratyti priklausomybių vien dėl to, kad jos daro gyvenimą nuspėjamu, prognozuojamu. Žmogus supranta, kad griauna sau gyvenimą, tačiau nežinomybės baimė neleidžia jam ką nors keisti.
Visa baimė slypi ateityje. Visi tie dalykai, kurių jūs bijote, iš tikrųjų neegzistuoja šiame momente – „čia ir dabar”. Jie labiau panašus į pranašystę apie tai, kas galbūt atsitiks. Ir tokia pranašystė labai netiksli.
Ne per seniausiai duotame interviu NBA krepšininkas Kobis Brajentas papasakojo istoriją apie savo pirmą sezoną. Jam tada buvo 11 metų ir jis surinko 0 taškų. Tai buvo siaubinga. Krepšininkas pamena, kaip tėvas jam pasakė: „Man vienodai rodo, kiek taškų surinkai – nulį ar 60. Aš mylėsiu tave nežiūrint į nieką”. Tokia apsauga Kobiui suteikė teisę klysti. Jis žinojo: kad ir kas beatsitiktų, jis saugus. Tėvas niekada nenustos jo mylėti. Dabar jis gali rizikuoti. Tėvo meilė leido Brajentui ištrūkti iš savo komforto zonos.
Jeigu nesijaučiate saugus santykiuose, bus labai sunku išplėsti savas ribas. Bus sunku jausti laisvę, kadangi tapote santykių vergu. Gyvenate nesveikoje priklausomybėje, kai viskas, ką darote, skirta įtikti kitiems.
O kai jaučiatės mylimas ir saugus, nepriklausomai nuo rezultatų, įgyjate laisvę išmėginti tai, kas gali atvesti į sėkmę.
Sekančiame sezone Kobis patyrė nemažai nesėkmių, tačiau atkakliai mokėsi ir šitaip paliko savo komforto zoną. Viskas, ką jam reikėjo padaryti – atsisakyti to, kuo jis buvo praeityje ir įsigyventi į naują vaidmenį, kurį sugalvojo vaizduotė ir sutvirtino tėvo meilė. Jis žengė į nežinomybę iš naujo ir iš naujo, nes buvo pasiruošęs tapti laisvu – laisvu įžvelgti galimybes, šansus, patirti nesėkmę, laisvu tyrinėti, kurti. Laisvu tapti legenda.
Kobio istorija tik dar sykį pabrėžia, kad mums išties reikalingas tam tikras stabilumas gyvenime (jo atveju – tėvo meilė), kad galėtumėte ištverti augimą, kuris neprognozuojamas ir nestabilus. Mes jausimės nejaukiai, priimdami naujus iššūkius. Tačiau turėsime apsaugą, pasitikėjimą, ir nuo to atsispirsime, įgysime jėgų kovoti su nežinomybe.
Pabaigai.
Neįmanoma tapti laisvu be nežinomybės ir netikrumo.
Neįmanoma tapti laisvu, tūnant savo komforto zonoje.
Neįmanoma tapti laisvu, gyvenant praeitimi.
Laisvės kaina – nežinomybė, netikrumas, nestabilumas.
Jeigu sugebėsite susidoroti su emociniu nerimu dėl su ateityje laukiančios nežinomybės, tapsite absoliučiai laisvi.
Dauguma žmonių retai sukuria kažką ypatingo. Jeigu nesate pasirengę klysti, niekada nesugalvosite nieko originalaus.
Jeigu norite ištrūkti iš savo dabartinių rėmų, išsilaisvinti nuo praeities ir įžengti ten, kur praktiškai viskas įmanoma, jums reikia susitaikyti su nežinomybe.
Reikia liautis baimintis dėl to, kuo viskas galbūt pasibaigs.
Ir nereikia nuleisti rankų, kai pasaulis aplinkui jus ims byrėti į gabalus.
Jei patyrėte nesėkmę, ar pasiekėte sėkmę, būtina tuojau pat atsistoti ir žengti link sekančio tikslo.
Tai kas gi jūs – laisvas žmogus, ar nežinomybės vergas? Būtinybės žinoti, kuo viskas baigsis, vergas?
O jeigu nesate laisvas, reiškia, negyvenate. Jeigu nesate laisvas, reiškia, nesivystote ir netobulėjate.
Jeigu nesate laisvas, reiškia, nesimokote. Greičiausiai jūs įstrigote praeityje, kuri atrodo tokia pažįstama ir saugi. Įstrigote pergyvenimuose ir nostalgijoje. Ir atsisakote neribotų galimybių, džiaugsmo bei kūrybos pasaulio.
Vienintelis dalykas, kurį prarasite, ištrūkę iš komforto zonos – tai emocinis prisirišimas prie praeities. Jeigu praeitį paleisite, gausite viską.
Ar pasiruošę tapti laisvais?
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…