Niekada, jokiomis aplinkybėmis.
Depresijos apimtas žmogus – labai jautri, pažeidžiama ir imli būtybė. Kartais vienas neteisingai parinktas žodis gali smarkiai pabloginti jau ir taip prastą savijautą. Šis straipsnis – tai sielos šauksmas žmonių, kurie įveikė depresijos pragarą. Tiesiog nereikia su mumis šitaip kalbėti.
„Neapsikrauk galvos, kiti turi dar didesnių problemų!„ Žmogau, tas faktas, kad kažkas turi daugiau problemų, nepanaikins maniškių bėdų! Geriau pasakyk man: „Man taip gaila, kad tau negerai. Kuo galėčiau padėti?”
„Patikėk, rytoj tu jausies geriau”. Depresija – ne tas daiktas, kuris praeina per vieną naktį! Geriau pasakyk man: „Dorok problemą žingsnis po žingsnio, o aš būsiu greta, kad galėčiau padėti, jei prireiks”.
„Gyvenimas neteisingas”. Ir kaip man tai padės pasijausti geriau? Tokiais žodžiais tik komplikuoji situaciją, sumenkindamas mano pergyvenimus. Geriau pasakyk: „Man taip gaila, kad tau tenka visa tai patirti. Drauge mes susidorosime”.
„Tu paprasčiausiai turi su tuo susitaikyti”. Žmogus, kuris patiria depresiją JAU BANDO TAIKYTIS. Kiekvieną dieną. Taip, kaip jam gaunasi. Patardamas jam tokį dalyką, tu tarsi sakai, kad jam nieko nesigauna. Geriau pasakyk: „Tau nereikia kovoti su sunkumais vienam. Aš tau padėsiu”.
„Gyvenimas tęsiasi”. Savaime suprantama, kad gyvenimas tęsiasi. Tačiau kai šitai išgirstu, pirmiausia į galvą šauna mintis, kad savo depresija aš trukdau tau gyventi. Geriau pasakyk: „Tavo gyvenime yra daug dalykų, dėl kurių verta gyventi. Imkime ir drauge juos atraskime”.
„Žinau, kaip jautiesi, man irgi kartą buvo depresija”. Ne visi vienodai sėkmingai dorojasi su sunkumais. Laikas būtų tai suprasti. Ir vėlgi – tokia atsainiai nusviesta frazė tartum sumenkina mano patiriamą skausmą. Depresija – tai šiek tiek sudėtingesnis dalykas už prastą nuotaiką ar nenusisekusią dieną. Geriau šitaip: „Aš net įsivaizduoti negaliu, kaip tu dabar jautiesi, bet iš visų jėgų stengiuosi tave suprasti”.
„Tau neatrodo, kad elgiesi kaip egoistas?” Žmogus su depresija dažniausiai ir taip jau kiekvieną sekundę save kritikuoja, taip kad nereikėtų pilti benzino į ugnį. Įsikalk į galvą – depresija – ne tas dalykas, kurį žmogus pasirenka. Niekas savo noru ten neatsiduria. Man geriau norėtųsi išgirsti: „Man tavęs trūksta. Kuo tau padėti?”
„Nueik kur nors, prasiblaškyk, įkalk šimtą gramų ir pamiršk visa tai”. Kiek galima kartoti: depresija – tai ne šiaip nenusisekusi diena. Tai kaip tūkstantis baisių dienų iš eilės be jokios šviesos tunelio gale. Geriau toks variantas: „Man norėtųsi praleisti daugiau laiko su tavimi. Gal išgerkim kavos ir paplepam iš širdies?”
„Drauguži – tu apgailėtina menkysta” Depresijos apimtas žmogus kiekvieną minutę kovoja su savimi, bandydamas išlipti iš negatyvo pelkės. Mažiausiai, ką jis dabar norėtų išgirsti – kad jis kažką savimi erzina. Geriau pasakyk šitaip: „Nemėgstu matyti tavęs tokio liūdno. Imkime ir kaip nors ištaisykime tai”.
„Būta čia tau dėl ko apskritai nervintis” Depresiją ne visada sukelia koks nors blogas įvykis. Kartais ji tiesiog ištinka. Ir tai nereiškia, kad ji nerimta. Geriau pasakyti: „Atsiprašau, kad ne iš karto supratau, kad tau taip blogai. Nesijaudink, aš su tavimi”.
„Liaukis savęs gailėtis” Depresija ir „gailėtis savęs” – du didžiuliai skirtumai. Nors neretai žengia greta. Pasakyk man geriau: „Aš matau, kaip tau sunku. Kaip galėčiau padėti?”
„Tau reikia pradėti sportuoti” Kai apima depresija, apskritai labai sunku ar net neįmanoma pradėti kažką naujo. Geriau sakyti: „Man reikalingas kompanionas rytiniam bėgimui. Prisijungsi?”
„Tu stiprus, tu susidorosi” Depresiją ką tik norite pavers silpnu ir bejėgiu. Tiesiog pasakyk: „Aš tavimi tikiu ir tikiu, kad susidorosi. Tu ne vienas, aš būsiu šalia”.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…