Kiekvienas galvoja apie save

Kiekvienas galvoja apie save 95% laiko. Ne apie jus, ne apie mamą, ne apie pasaulio likimą. Apie save. Jūs taip pat galvojate apie save 95% laiko.

Apskritai galvoti apie save yra normalu. Orientuotis į save – irgi. Mane žiauriai siutina: „Apie žmones nesprendžiama pagal save”. Nejaugi? O pagal ką dar turėtume spręsti, jei ne pagal save? Pagal valdžios nurodymus? Pagal riteriškus romanus ar pornografinius filmus? Aš sprendžiu apie žmones pagal save. Taip, mes visi skirtingi, turime skirtingas galimybes ir skirtingą patirtį. Tačiau visi turime pasirinkimo laisvę.

Aš sprendžiu žmones pagal save…

Paprastai, su retomis išimtimis, apie save galvoju gerai. Žinau, kad pavargstu, pykstu, abejoju ir pavydžiu. Kartais tingiu. Kartais abejoju. Pavydžiu. Bet dažniausiai aš sau patinku. Man įdomu su savimi gyventi. Nelaikau savęs ypatinga, tačiau gerbiu save ir tai, ką darau.

Lygiai taip pat man patinka žmonės, kurie gerbia save ir tai, ką jie daro. Ir aš negaliu jų teisti, kai jie pavargę ar nusivylę, nes aš tokia pati. Aš galiu verkti, galiu būti bejėgė, galiu prarasti orientyrus. Bet tai nepadaro manęs bloga, kaip ir kitų tai nedaro blogais. Aš galiu klysti, galiu įsimylėti ne tą žmogų, galiu skubėti ir norėti to, kas neįgyvendinama, tačiau tai nedaro manęs nevykėle, kadangi pripažįstu savo teisę būti ne visada teisia. Lygiai taip pat pripažįstu jūsų teisę klysti. Ir jūsų teisę neatitikti idealų.

Aš pripažįstu žmogaus teisę būti bet kokiu, tačiau niekada nedraugausiu su žmogumi, kuris atneša sveiką gyvūną užmigdyti, nes jo iltis kyšo į kitą pusę ir šio gyvūno dėl to neparduosi.

Aš niekada neturėsiu reikalų su žmonėmis, kurie vertina kitus pagal jų gimimo vietą ir tautybę.

Labai atsargiai žiūriu į moteris, kurios savo vyrus vadina ožiais, nes su ožiu gyventi gali tik ožka, o su ožka draugauti gali tik avis, o aš savęs avimi nelaikau.

Aš žinau, ką reiškia neturėti pinigų ir žinau, kad tai nėra baisiausia, kas gali gyvenime nutikti.

Aš sprendžiu apie žmones pagal save. Myliu tėvus, gerbiu savo vyrą, didžiuojuosi draugais, nuolat mokausi, daug skaitau, stengiuosi laikytis duoto žodžio, būti sąžininga ir grąžinti skolas.

Aš sprendžiu apie žmones pagal save. Todėl mane supa protingi, drąsūs, įdomūs žmonės. Kuriems gyvenime nutinka įvairiausių dalykų, bet jie visada suranda jėgų atsistoti ir gyventi toliau.

Yra dar vienas posakis: „ne mes tokie – gyvenimas toks”. Kartą, ir tame būta kažkokios magijos – nustojau skirstyti pasaulį į gerą ir blogą puses. Pasaulis nuostabus. Tiesiog kai kurie dalykai man jame tinka, o kai kurie – netinka. Ir tai yra pasirinkimo laisvė – nebūti ten, kur būsi priversta būti bloga. Arba gera. Esminis žodis čia yra „priversta”, o ne „pati pasirinkau”.

Gyvenimas visada toks pat, tai mes esame tokie, kokiais būti pasirinkome. Ir su tais, kuriuos pasirinkome

.



Naujienos iš interneto

Dvi užuojautos rūšys

Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…

Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau

Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…

Apie meilę sau

Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *