Kartą manęs paprašė duoti kelis patarimus moterimis, kurios susipainiojo savyje ar atsidūrė ant skyybų ribos, ar tiesiog nejaučia laimės, įklimpusios į rutiną. Atlikau savo pačios bėdų ir pergalių inventorizaciją ir šitokiu būdu pasaulį išvydo štai tokie kuklūs patarimai.
Kartais tik praradus galima suprasti to, ką turėjai, vertę. O kartais prarandi, bet praėjus kažkiek laiko paaiškėja, kad visa tai buvo tik į gera.
Prieš kažką griaudami, atidžiai įsižiūrėkite – gal visa tai galima rekonstruoti? Senas pastatas visada geresnis už naują.
Apsispręskite dėl savo vertybių, kas jums svarbiau – patogumai ar vertybės. Kartais už patogumus mokame pernelyg didelę kainą. Neapsigaukite.
Visada pasikliaukite tik patys savimi. Įgykite išsilavinimą, dirbkite ir būkite nepriklausomi. Tokiu atveju, kad ir kas beatsitiktų gyvenime, neteks jausti baimės dėl ateities – savos ir vaikų.
Išsiskyrimai, deja, neišvengiami. Skirkitės gražiai ir oriai. Tegu tasai bjaurybė geriau pasigaili, kokį lobį prarado, negu apsidžiaugia, kad paspruko nuo visiškos vištos ir isterikės.
Negyvenkite praeities nuoskaudomis. Atleiskite ir paleiskite. Iš širdies. Užslėpta nuoskauda degina tik jus, o ne tą, kuris išėjo. Kiekvieną kartą, kai nuoskauda pradės graužti jus it rūgštis, pasakykite sau: „Pakaks apie tai galvoti! Negadink sau gyvenimo! Paleisk”. Pajausite kaip iš tiesų pasidarys lengviau. Atsiverskite naują gyvenimo puslapį ir pradėkite rašyti naują istoriją. Pats geriausias kerštas – vėl tapti laiminga.
Visi svarbūs tikslai pasiekiami tik vidiniu darbu su savimi. Laimė ir harmonija irgi pasiekiama tuo pačiu keliu. Dėl to kartais blogos permainos tampa puikia galimybe ištaisyti klaidas. Svarbiausia – pasistengti įvesti tvarką galvoje. Surengti generalinį valymą, išmesti visą šlamštą ir iš naujo sudėlioti viską į lentynėles tokiu būdu, kad norėtųsi su džiaugsmu įžengti į šiuos atnaujintus namus. Ir pačiai, ir tiems, kuriuos nori juose matyti.
Jeigu mylite savo vaiką, kalbėkite apie jo tėvą tik gera. Tegu jis matosi su tėvu tiek dažnai, kiek tai įmanoma ir auga laimingas bei mylimas abiejų tėvų. Nežalokite vaiko savo nuoskaudomis ir pretenzijomis buvusiam vyrui. Ir savęs tuo nežalokite.
Nyki moteris su užgesusiomis akimis labai greitai įkyri aplinkiniams. Nevaikščiokite, nutaisiusios nelaimingą veidą. Be to, tokia moteris neturi šansų susirasti tvirto peties. Malūnsparnis su geruoju burtininku nenutūps į tuštumą ar neįžengiamas džiungles. Jis nutūps ant parengtos, tegu mažytės aikštelės. Taip kad traukite save už pakarpos, tempkite iš tos pelkės, iš nelaimingo gyvenimo.
Reikia mokėti savęs gailėtis. Liūdesys, kaip vijoklis labai greitai apipainioja visą teritoriją, supančioja rankas ir kojas. Pasigailėti savęs, paverkti, suvalgyti tortą ir netgi prisigerti, žinoma, galima. Tačiau tik pačioje pradžioje. Ir trumpam. O paskui reikia veikti. Nes iš mūšio su nemalonumais lauko reikia išeiti nugalėtoja, išdidžiai iškelta galvą, o ne pabrukta uodega: štai, žiūrėkite, aš dabar tapau dar geresnė! Susiraskite stimulą, skaitykite knygas, pradedant psichologų patarimais, baigiant menine literatūra, domėkitės žmonėmis, kurie jau įveikė sunkumus ir sugebėjo iš jų išsikapstyti. Tikėkite savimi ir niekada ilgam laikui nenuleiskite rankų. Baisiausias nusikaltimas, kurį galite padaryti – nebūti laiminga.
Humoro jausmas ir pozityvas visada padeda spręsti konfliktus. Humoras padeda išsaugoti psichiką ir gerus, sveikus santykius. Nebijokite būti atvira ir nuoširdi. Mokėjimas klausytis ir nuoširdus susidomėjimas bendravime dovanoja naujas pažintis. Aš apskritai priskirčiau šias savybes pačioms svarbiausioms, kadangi jos gerina gyvenimo kokybę ir užpildo jį džiaugsmu.
Neužsiciklinkite ties savo išvaizda ir neužsiimkite ja dėl vyrų. Kiekviena iš mūsų yra „vienetinis gaminys”, kurį sukūrė Dievas, gamta. Tik dėl savęs pačių turime tausoti tai, ką gavome iš gamtos. O norint tai daryti, negalima apsileisti. Jokiu būdu.
Išmokite paleisti suaugusius vaikus. Netrukdykite jiems ieškoti savo kelio, nesikiškite į asmeninį gyvenimą, nepamokslaukite, kaip jie turėtų „teisingai” elgtis. Jūsų suaugęs vaikas turi suvalgyti savo maišą druskos, turi įgyti savų guzų ir mėlynių. Tiesiog tegu jis visada žino, kad turi namus, kur yra mylimas, kur jį supras ir paguos.
Mes visi tik atrodome skirtingi, o iš tikrųjų trokštame ir bijome to paties.
Geriausi mūsų patarėjai esame mes patys. Išmokite save suprasti ir dažniau kontaktuokite su savo sąžine.
Kurdami planus ateičiai, vertinkite ir džiaukitės tuo, ką jau turite dabar.
Jeigu jums dabar sunku ir virš galvos susitelkė tamsūs debesys, apsišarvuokite kantrybe ir tikėkite, kad praėjus kažkiek laiko viskas vėl susitvarkys. Išeisite iš tamsos į saulės nušviestą laukymę, išdidžiai atsigręšite į nueitą kelią, kur įveikėte visas kliūtis.
Visas blogis anksčiau ar vėliau baigiasi. Man taip buvo, jūs irgi šito garantuotai sulauksite. Sėkmės!
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…