Kas veža, tam ir krauna

Ar jautėte kada kaltę, atsisakę išpildyti kieno nors prašymą? Manau, tikrai teko tai patirti. Ir, rodos, yra akivaizdžių priežasčių atsisakyti, o nepatogumo jausmas vis tiek kankina. Dažniausiai taip nutinka, jeigu prašantis žmogus yra mums svarbus. Mes bijome, kad po atsisakymo jis užpyks, įsižeis arba nustos su mumis bendrauti. Ir visos šios baimės turi realų pagrindą.

Juk nuo pat vaikystės mus moko neginti to, kas mums priklauso ir atiduoti netgi tai, kas mums brangu. Pamenate? Berniuk, atiduok mergaitei žaisliuką! Tu gi geras berniukas, ne šykštuolis! Tu egoistas, galvoji visų pirma apie save! Jei neduosi nusirašyti matematikos, aš su tavimi nedraugausiu!

Vaikystėje tokių manipuliacijų labai daug ir mes užaugame su giliai įkalta nuostata: sakyti „Ne” negalima! Nepasakosiu šiame tekste, kaip geriau išmokyti vaiką nuspręsti – dalintis jam kažkuo, ar nesidalinti. Šis straipsnelis apie tai, kas jau užaugo ir nori išmokti tvirtai tarti „Ne”.

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

Pradžiai įsivaizduokite situaciją, kai ne jūs atsisakote, o jums patiems pasako „Ne”. Visko juk pasitaiko – žmogus gali išties nepajėgti jums padėti dėl kokių nors jums nežinomų priežasčių. O būna, kad išsisukinėja, prisigalvoja visokiausių pretekstų, nes paprasčiausiai nenori padėti. Ir jis turi tam pilną teisę. Kai šitaip atsisakoma padėti, nepatogiai jaučiatės abu. Greičiausiai to žmogaus irgi vaikystėje neišmokė pasakyti „Ne”.

Ar nutrauksite santykius su žmogumi, kuris atsisakė padėti dėl objektyvių priežasčių? Greičiausiai ne. Dėl to nereikia priskirti aplinkiniams savo išsigalvotų bruožų, kurių jie realybėje neturi.

Yra kelios paprastos taisyklės, kurių laikydamiesi, nepatirsite „nuostolių” kam nors atsisakę padėti. Svarbiausia, daryti tai korektiškai, nenusmukti į pasiteisinimus ir begalines kalbas, kitaip suveiks principas „be kaltės kaltas”.

Pirma. Jūs turite teisę atsisakyti. Jūsų laikas, jūsų šiuo metu sprendžiamos problemos ir jūsų norai lygiai taip pat vertingi kaip ir aplinkinių norai, problemos ir laikas;

Antra. Jeigu tas žmogus jums artimas ir svarbus, galite paaiškinti objektyvias atsisakymo padėti priežastis. Jei žmogus pašalinis, pakanka pasakyti: „atleisk, neturiu galimybės (kaip vienas iš galimų variantų);

Trečia. Galima pasiūlyti alternatyvų problemos sprendimo variantą. Pavyzdžiui: „Atleisk, negaliu tau patarti, bet galiu parekomenduoti puikų specialistą”. Jūs nelikote abejingas žmogaus problemoms ir tuo pat metu neišdavėte savų interesų;

Ketvirta. Jausmus žmonės supranta geriau, nei žodžius. Kalbėkite apie savo pergyvenimus, emocijas. „Atleisk, aš nenoriu eiti su tavimi į tą kompaniją. Jaučiuosi ten nejaukiai…”

Penkta. Pasakę „Ne” žmogaus prašymui, jūs nesakote „Ne” pačiam žmogui. Nepainiokite šių dalykų. Jeigu jūs jam pasakėte „Ne”, tai visai nereiškia, kad jo nemėgstate ir panašiai. Tai reiškia, kad šiuo konkrečiu neturite galimybės ar resursų jam padėti;

Šešta. Ir, pagaliau, nepervertinkite savo atsisakymo. Pasaulis tam žmogui nuo šito nesugrius. Negalėjote padėti jūs, galės padėti kas nors kitas. O jūs – viso labo vienas iš galimų variantų (žr. trečią punktą).

Aš nesakau, kad nereikia žmonėms padėti. Žinoma, reikia. Visiems mums kartais prireikia pagalbos. O šios rekomendacijos padės jums išvengti prašymų-manipuliacijų ir žmonių, kurie mėgsta užsisėsti kam nors ant sprando. Juki, kaip žinia: „Kas veža, tam ir krauna”.