Kaip sustabdyti paskalas

Tušti pokalbiai. Gandai ir paskalos apie asmeninį gyvenimą. Kas gi gali mėgautis tokiu pasibjaurėtinu elgesiu? Panašu, kad labai daug mūsų draugų ir pažįstamų. Kartais tai būna netgi tie patys žmonės, kurie taip mėgsta papostringauti apie įvairiausius dvasingumus.

Nedarykite šitos klaidos: paskalos beprasmiškos ir pasibjaurėtinos. Jos beprasmiškos, kadangi nepadeda ko nors pasiekti ir pasibjaurėtinos, kadangi pasibjaurėtinas pats toks elgesys.

Tai kodėl gi mes skleidžiame paskalas?

Paskalos neretai tampa įvairiausios žiniasklaidos produkcijos pasekme. Dauguma labai mėgsta žiūrėti tokius produktus kaip realybės ar pokalbių šou. Taip pat pilna „naujienų” apie įžymybes, kurios maitinasi nepasotinamu „naujausių sensacijų”, neretai neturinčių nieko bendro su tiesa ir netgi įžeidžiamų, troškuliu, kurį jaučią žiūrovai. Akivaizdu, kad paskalos labai vilioja. Negana to – paprastas ir neutralus pokalbis labai lengvai gali pavirsti kaulelių narstymu, jei kažkas netikėtai įterps kokią nors sultingą detalę ar įdomų faktą iš kieno nors gyvenimo. Ir nors tai labai vilioja – sudalyvauti panašioje diskusijoje – visgi paskalos yra prasta idėja.

Paskalų skleidėjai dažniausiai ne per geriausios nuomonės apie pačius save. Pavyzdžiui, kai kurie iš jų jaučiasi nereikalingais ar neįdomiais ir gali skleisti paskalas, kad sukeltų susidomėjimą, kad pajaustų, jog juos kažkas laiko draugais. Jausmai, kurie juos apima, dvejopi: arba palengvėjimas, kad juos galų gale pripažino ir priėmė į kompaniją, arba apgailestavimas, kad užgavo kažkieno jausmus. Gaila, bet dažniausiai pasitaiko pirmasis variantas.

Paskalų psichologija

Nustatyta, kad apie 60% suaugusių žmonių pokalbių vedami apie kokį nors asmenį, kuris tame pokalbyje nedalyvauja. Ir dauguma tų pokalbių – su smerkimo gaidele.

60 procentų? Kodėl tiek daug?

Priežastis, psichologų nuomone – socialinių ryšių mezgimas paskalų pagalba. Paskalomis tarpusavyje besidalinantys žmonės jaučia, kad turi panašų humoro jausmą, panašius interesus, nekalbant jau apie adrenaliną, gaunamą paviešinant konfidencialią informaciją. Dauguma paskalų skleidėjų mėgausi kitų žmonių nesėkmėmis, jos jiems teikia malonumą.

Psichologai atrado frazę, kuri iškart sustabdo paskalas

Kai kažkas bando įtraukti jus į kitą žmogų įžeisti ar „demaskuoti” galintį pokalbį, pats geriausias dalykas, kurio galima jo paklausti: „Kokiu tikslu tu man visa tai sakai?”

Tai efektyvu dėl visos eilės priežasčių. Pirmoji: klausimas akimirksniu sugriaus visus egoistinius paskalų skleidėjo motyvus. Antroji priežastis: frazė privers jį susitaikyti su faktu, kad jums toks pokalbis neteikia jokio malonumo.

Bet kokiu atveju „pletkininkas” sutriks nuo šio klausimo. Bet kokiu atveju jis nesuras adekvačios priežasties – kodėl jis bando įtraukti jus į tokį pokalbį. Remiantis jo atsakymu, galima dar paprasčiau pareikšti: „Aš nenoriu tapti viso to dalimi”. Arba: „Galbūt tau vertėtų pasikalbėti apie tai asmeniškai su tuo žmogumi?”

Be šio efektyvaus būdo paskaloms nutraukti, esama ir dar vienos išminties: „Venkite bet kokio pokalbio apie žmogų, jei tas pokalbis gali jį sužeisti. Nesvarbu kaip – emociškai ar dar kaip nors”.

.



Naujienos iš interneto

Dvi užuojautos rūšys

Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…

Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau

Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…

Apie meilę sau

Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *