Kaip reaguoti į kritiką

Pažvelkime tiesai į akis: jeigu jau esame žmonės, tai mus nuolatos vertina kiti žmonės. Ir ne visada tylomis. Tačiau tai nereiškia, kad sugebame oriai priimti svetimą kritiką. Į kritiką reaguoti galima įvairiai.

NEATSAKYTI IŠ KARTO

Tai, kad jus kritikuoja – tai išimtinai jūsų problema. Galbūt kažkas parašė jūsų tinklapyje įžeidžiantį komentarą vien dėl to, kad pastebėjo nedidelę klaidelę tekste. O gal padarėte rimtą klaidą ir jums ją nurodė. Arba iš tiesų kažkokioje situacijoje pasielgėte neadekvačiai.

Tarkime, gavote įžeidžiantį laišką į paštą ir kritika yra akivaizdžiai nepagrįsta. Taip jau nutinka ir nieko čia nepadarysi – toks jau tas internetinis gyvenimas.

Kai jums smogia žemiau juostos, kai muša į skaudžiausias vietas, jumyse iškart įsijungia refleksas: susirandate įžeidėją ir stengiatės jį sunaikinti. Tai pirmoji natūrali reakcija, kurios pagundai itin sunku atsispirti.

Tačiau atsakyti nedelsiant – pati didžiausia kvailystė, kokią tik galite padaryti. Įsiminkite štai ką.

Pirma. Pasitraukite nuo klaviatūros. Rimtai. Tiesiog dabar, kai esate supykęs. Nes šiuo momentu jūs nieko negalite padaryti, kunkuliuojant emocijoms sugalvoti adekvatų atsakymą sudėtinga, patikėkite. Palūkėkite bent valandą prieš atsakydami, atvėskite, nusiraminkite. Per tą valandą galima užsiimti kažkuo ne tokiu svarbiu ir įdomiu, pavyzdžiui, nueikite į parduotuvę ar kavinę.

Antra. Jeigu įmanoma, atsakykite ne elektroniniu paštu ar atsakomuoju komentaru, o paskambinkite įžeidėjui. Išlikti ramiems, kai kalbate su realiu žmogumi realiu laiku yra žymiai lengviau. O jeigu esate pernelyg įniršęs ir pyktį būtina kur nors išlieti, atsidarykite tekstinį failą ir parašykite ten viską, ką galvojate. Tik failo neišsiųskite – jis skirtas jums patiems. Tai leis išleisti garą ir ramiai įvertinti situaciją.

Vis dar negalite nusiraminti? Būna ir taip. Ir vis dėlto, prieš paspausdami mygtuką „Siųsti“, padarykite pauzę, kad…

PASIRINKTUMĖTE KRITIKOS TIPĄ

Prieš puolant į atsakomąją ataką, svarbu nustatyti kritikos, kurios jūs sulaukėte, tipą. Ar tai konstruktyvi kritika, ar tiesiog žmogus kabinėjasi? Jūs tos kritikos iš tiesų nusipelnėte, ar ji visiškai nepelnyta? Atsakymai į šiuos klausimus gali tapti raktu, kurio dėka galima išsikapstyti iš nemalonios situacijos.

Žinoma, daugeliu atvejų kritika – tai kompetencijos neturinčių žmonių išpuoliai, tačiau ne visada tai būna išpuoliai asmeniškai prieš jus. Dažniausiai kritikas mėgina atkreipti jūsų dėmesį į trūkumus darbe ar neadekvačius poelgius.

Net jeigu žodžiai atrodo pernelyg įžeidžiantys ar rūstūs, kritika – tai nebūtinai puolimas. Galbūt žmogus specialiai pasirinko tokį bendravimo stilių, kad atkreiptų dėmesį į save arba apskritai nesugeba normaliai kalbėti. O gal jam numirė kažkas iš artimųjų ir jis parašė tokiu tonu, nes piktas ne ant jūsų, o ant likimo.

Suteikite kritikui šansą, net jeigu manote, kad jis, bjaurybė, jums nė šanso nepalieka. Atsakykite į kritiką argumentuotai. Visada prisiminkite, kad kritikas ne visada mėgina jus įžeisti. Neretai vietoje to jis nori nurodyti jūsų klaidas, kad jūs jas ištaisytumėte. Galbūt, teisūs esate būtent jūs, tačiau kritikui tai reikia dar paaiškinti. O tada būtina…

NUSIŠYPSOTI

Taip, jums verta nusišypsoti kritikui į veidą. Ir kuo platesnė jūsų šypsena, tuo geriau.

Ar pamenate seną tiesą, kai besišypsant veikia mažiau veido raumenų, nei susiraukus? Šypsena padės jums ne tik morališkai sunaikinti kritiką, jeigu tas nusiteikęs kivirčytis, bet ir pakelti sau nuotaiką, net jei šypsositės per prievartą. Be to – tai dar vienas būdas nusiraminti.

Kartojame: kad nusiramintumėte ir išliktumėte civilizuotu žmogumi, jums netgi nereikia šypsotis nuoširdžiai, nuožmus šypsnys irgi suveikia. Galų gale jūs juk ruošiatės kalbėtis su kitu žmogumi, tegu ir ne apie itin malonius dalykus, o jeigu rengiatės išsakyti jam tai, ką galvojate, tai ir šypsena turi būti atitinkama.

Taigi, po to, kai pakoregavote savo nuotaiką, jūs pagaliau esate pasirengęs susidurti su kritika akis į akį. Pats laikas…

PASIMĖGAUTI KERŠTU

O štai dabar skambinkite ir sakykite viską, ką galvojate. Arba parašykite, jei paskambinti neįmanoma. Apgalvoję visus argumentus, galite sau leisti sunaikinti priešininką morališkai. Tačiau pasistenkite neperžengti ribų – net jeigu oponentas pakelia balsą, jums to daryti nereikia. Juk jūs civilizuotas žmogus.

Dar daugiau – kai imsite aiškintis, kas teisus ir kas kaltas, pasistenkite pademonstruoti susirūpinimą kritiku: išklausykite jį, užjauskite, jeigu reikia, galima tai padaryti netgi su pasityčiojimo gaidele, tiktai kad jis pats nesuprastų, kad iš jo tyčiojamasi.

Kuo būsite mandagesnis, tuo didesni jūsų šansai palenkti priešininką į savo pusę arba, atkeršijant, išvesti jį iš kantrybės – grubius žmones mandagumas varo į pasiutimą. Iš esmės tiks abu variantai.

O PASKUI REIKIA DAR SYKĮ VISKĄ APGALVOTI

Kritika – tai nebūtinai kažkas blogo. Žinoma, daugeliu atvejų kritika būna itin bjauri, tačiau mes priimame ją liguistai tik dėl savo pačių savimeilės.

Kiekvieną kartą, kai kažkas kritikuoja mūsų veiksmus ar darbą, mūsų Ego reaguoja į tai taip, tarsi mums būtų smogta į saulės rezginį, ir tai pati didžiausia mūsų problema. Būtent savo savimeilę turime išmokti nugalėti, jei norime gauti pamokų iš gyvenimo ir iš kritikos tame tarpe. Iš esmės kritika – tai vienas iš būdų sužinoti, ką darote ne taip. Jeigu to nežinosite, kaip galite tobulėti?

Prieš imdamiesi ryžtingų veiksmų, apdorokite nuoskaudą, jaučiamą įžeidėjui, smegenimis, šaltai ir ramiai apgalvokite. Galbūt ryžtingų veiksmų po tokio apmąstymo nebeprireiks.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Dvi užuojautos rūšys

Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…

Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau

Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…

Apie meilę sau

Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *