Kaip išsaugoti dvasinę pusiausvyrą?

Ar teisingai reaguojame į įžeidimus? Bet kokiame darbe galimi nesusipratimai su kolegomis, konfliktai su vadovybe. Nekalbant jau apie buitį, kuri tiesiog užtvindyta streso situacijomis. Ar galima išsaugoti konfliktinėje situacijoje dvasinę pusiausvyrą? Psichologai tvirtina, kad tai įmanoma, jei pasinaudosime asertyvumu.

Asertyvus žmogus yra psichologiškai atsparus ir nepriklausomas nuo svetimų nuomonių.

Angliškas žodis „assert” apytikriai reiškia – tvirtinti. Iš šio žodžio atsirado sąvoka „asertyvumas” – vidinė būsena, kai žmogus turi nuosavą nepriklausomą nuomonę, kai jis nepriklauso nuo spaudimo iš šalies, nuo pašalinių žmonių vertinimų. Esama trijų reagavimo į konfliktines, negatyvias situacijas skalių: agresyvumas – asertyvumas – pasyvumas. Asertyvymas, kaip matome, atsidūrė pačiame viduryje, kaip teisingiausia ir ramiausia būsena.

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

Susidūręs su negatyvu, žmogus dažniausiai reaguoja dviem būdais: agresyvumu – keiksmais atsako į keiksmus, pykčiu į pyktį, o rezultatas – konfliktas, sugadinta nuotaika, suardyti nervai, blogi santykiai, kraštutiniais atvejais pasitaiko ir radikalesnių pasekmių. Antras reagavimo variantas – kai žmogus pabėga nuo pavojingo konflikto. Tai gali pasireikšti kaip pasyvus tylėjimas, neveiklumas, pasišalinimas iš patalpos, kur įsiliepsnojo konfliktas, negatyvių situacijų ar negatyvaus žmogaus vengimas. Šis variantas neagresyvus, tačiau sukelia tuštumos jausmą, nepasitenkinimą savimi, žmogus jaučiasi pažemintas.

Tačiau yra ir trečias reagavimo į negatyvą variantas – asertyvumas. Visi senovės išminčiai visada laikėsi būtent šio aukso vidurio, paties teisingiausio reagavimo į konfliktą varianto.

Asertyvi būsena – tai sugebėjimas turėti savo nuomonę, be to, ne agresyvią, kurią būtina ginti, o ramią. Tai kaip analitinis įvykių ir žmonių vertinimas be jokių emocijų. Asertyviam žmogui sunku daryti spaudimą, juo sunku manipuliuoti. Toks žmogus yra psichologiškai stabilus ir atsparus, jis nepriklauso nuo svetimų vertinimų, pašalinių nuomonės, nuo visuotinai priimtų standartų.

Asertyvumas – tai savotiškas nusišalinimas, jis leidžia žvelgti į negatyvią situaciją iš šalies, be to – ne abejingai ir šaltai, o tarsi žvelgiant į sceną teatre, kur jūs ne šiaip žiūrovas, bet ir arbitras, turintis pareikšti savo nuomonę apie susiklosčiusią situaciją, paskelbti savo sprendimą, savo viduje įvertinti tai, kas nutiko. Tačiau svarbu to vidinio vertinimo nepiršti kitiems, nediktuoti savo valios ir neįrodinėti savo nuomonės, kaip vienintelės teisingos.

Asertyvaus žmogaus bruožai

Svarbu suformuoti savyje asertyvumo įgūdžius:

Greitai susigaudyti negatyvioje situacijoje;
Išanalizuoti ją;
Suformuluoti savo poziciją situacijos ir jos dalyvių atžvilgiu – kodėl taip atsitiko, kas pradėjo, kokios tikrosios ir išorinės jos atsiradimo priežastys, kokios gali būti pasekmės ir ko galima tokioje situacijoje imtis;
Nepažeisti svetimos psichologinės erdvės ribų – neužsipulti, neįžeidinėti;
Mokėti ginti savas psichologinės erdvės ribas – išsaugoti ramybę ir pusiausvyrą, neimti giliai į širdį įžeidimų, nepykti, neįsileisti svetimo pykčio į savo vidų.

Mes laikomės stereotipo, kad reikia įžeidimu atsakyti į įžeidimą, smūgiu į smūgį, ir kad jei neatsakysi – esi bailys, į kurį visi šluostosi kojas. Orumo jausmas – tai ne atsakomasis smūgis, o rami, išmintinga ir pasverta reakcija į negatyvą. Beždžionių būryje vedliu tampa ne tas individas, kuris elgiasi labiausiai iššaukiančiai ir garsiau už kitus rėkia, o tas, kuris sėdi šiek tiek atokiau, šiek tiek nusišalinęs. Jis – pats ramiausias, ir visus konfliktus sprendžia būtent jis.

Asertyvumo pritaikymas

Kai metama lazda, liūtas žiūri į tą, kuris metė, o šuo – į pačią lazdą. Taip ir su asertyvumu – aiškinantis konfliktą, reikia žiūrėti, kas ir dėl ko metė lazdą ir teisingai į tai reaguoti. Asertyvumas gali padėti tokiose srityse:

Sprendžiant bet kokias konfliktines situacijas, tiek darbe, tiek namuose;
Stengiantis susigaudyti savo vidiniuose konfliktuose;
Mokantis atlikti įvairius, netgi nemalonius darbus, įveikti laiko deficitą – be stresų ir panikos;
Keliant savo profesionalumo lygį darbe;
Mokantis užmegzti ir palaikyti santykius su įvairiais klientais;
Mokantis neprarasti agresyviai nusiteikusio kliento;
Ugdant savo orumo jausmą.

Panagrinėkime kelis praktinius asertyvumo panaudojimo būdus. Reikia turėti galvoje, kad žmonės neretai būna kerštingi netgi smulkmenose. Kartais tai pasireiškia labai giliame pasąmonės lygmenyje. Kaip galima tai įveikti? Paradoksalia atsakomąja reakcija: pozityvu į negatyvą. Tarkime, darbe jums teko prieiti prie bendradarbio ir parodžius blogai atliktą darbą paprašyti perdaryti. Galimos bendradarbio reakcijos:

Agresyvi: pasipiktinimas – „aš juk viską gerai padariau”, „prie manęs kabinėjasi”, „patys viską perdarykite”.

Pasyvi: atsainiai numeta segtuvą su dokumentais ant stalo – „gerai, paskui padarysiu”. Arba tiesiog nusišalina nuo problemos ir tyli.

Bet kokiu atveju išgirsite savo adresu nemalonių pastabų: jeigu su kolega esate lygūs – tiesiai į akis, jeigu esate vadovas – už nugaros. Retai kas reaguoja teisingai ir ramiai paprašo: „Ką būtent reikia perdaryti? Kokias klaidas padariau?” Ir paskui pasako, kad „gerai, aš perdarysiu”.

Ką galite padaryti, naudodami asertyvumą? Iš pradžių suprasti, kodėl šis darbuotojas taip prastai atliko darbą: pavargo, serga, kažkas namuose negerai, neturi kompetencijos, įkyrėjo darbas, laikas atostogų ir t.t. Nuo to, koks bus atsakymas, priklauso jūsų reakcija. Tačiau bet kuriuo atveju reakcija gali būti arba pozityvi, arba negatyvi. Pavyzdžiui: „Suprantu, kad jums viskas nusibodo, jūs pavargote, man irgi užeina tokia nuotaika, bet bus geriau, jei pasistengsime perdaryti šį darbą”. Ir padėkoti darbuotojui: „Ačiū, jūs gi žinote, kaip man nepatinka tokie „siaubo filmai”, o jūsų ataskaita buvo kaip tik iš šios kategorijos” ir panašiai. Netikėtas, ir dar pusiau humoro forma, atsakymas gali neutralizuoti pyktį ir kerštingumą. Gali padėti ir kvietimas bendrai padirbėti, bendrai aptarti: „Kartu pasižiūrėkime, kaip galima ištaisyti šią situaciją”, „iš pradžių nusiraminkime, išgerkime kavos, paskui pagalvosime, ko galima imtis” ir t.t.

Bet kokiu atveju reikia demonstruoti ramybę, supratimą ir kantrybę. Ypač tai taikytina itin agresyviose situacijose, kai emocijos liejasi per kraštus ir protingi argumentai bejėgiai, kol žmogus nenusiramins. Svarbiausia – ne konkretūs pratimai asertyvumui treniruoti, bet vidinis nusistatymas, kuris leidžia išsaugoti pusiausvyrą bet kurioje gyvenimo situacijoje ir neleidžia pažeisti kitų žmonių asmeninės erdvės ribų.