Ką renkiesi – tobulėjimą ar degradaciją

Vienintelis pastovus dalykas pasaulyje – pokyčiai. Viskas keičiasi aplink mus – žmonės, gamta, orai. Svarbiausias klausimas – ar pastebime mes tai, ar keičiamės patys? Daugelis kažkodėl galvoja, kad jie vystėsi iki 20-30 metų, ne daugiau. Išsimokslinau, dirbu, sukūriau šeimą, ko dar trūksta? Štai čia ir prasideda problemos ir darbuose, ir šeimose.

Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios suyra dauguma šeimų – žmonės tiek įpranta vienas prie kito, kad darosi nuobodu drauge. Tačiau ir toliau kartu gyvena, kankinasi ir nuobodulį keičia neištikimybė arba nebyli neapykanta. Daug kas taip ir gyvena, manydami, kad taip gyvena visi. Tačiau yra žmonių, gyvenančių visiškai kitaip. Jie ir toliau vystosi kaip asmenybės. Nes jeigu nesivystome, pradedame degraduoti, pakanka tik liautis kopti aukštyn ir sustoti – tuojau pat smunkame į pačią apačią. Turbūt ne vienas jūsų pastebėjo, kad mokykloje buvote žymiai gyvesni ir labiau išsivystę nei dabar, įklimpę į brandaus amžiaus monotonijos pelkę.

O ką reiškia asmenybės augimas ir vystymasis? Kiekvienas žmogus turi sugebėjimų, gabumų, talentų, dalykų, kurie jį traukia, prie ko linksta širdis. Ir visa tai reikia ugdyti, vystyti. Vaikystėje gerai sekėsi piešti, siuvinėti, žaisti futbolą ar kažką meistrauti, tačiau prasidėjo suaugęs gyvenimas ir jau nebėra laiko užsiimti tomis „kvailystėmis”.

Jeigu nerealizuosime savo potencialo, ši mums gamtos duota energija nebus panaudota, o jeigu ji nenaudojama, tai ir neatsinaujina, prasideda sąstingis, susiformuoja „pelkė” ar dar blogiau – nerealizuotų poreikių energija atsigręžia prieš patį žmogų. Žmogus tampa nervingas, išlieja nepasitenkinimą ir susierzinimą ant kitų, visas tas pyktis kaupiasi ir pamažu ima griauti žmogų iš vidaus. Prasideda ligos, taip vadinami psichosomatiniai susirgimai: astma, alergija, migrena, osteochondrozė, gastritas, opos ir t.t. Visos ligos nuo nervų.

Tada pradedame lakstyti pas daktarus ir gydyti viską iš eilės, visą algą atiduodame vaistininkams, tačiau išsigydžius vieną organą, pradeda negaluoti kitas, o kai išgydome ir jį, pastebime, kad sutriko trečias. Dar Sokratas Senovės Graikijos laikais sakė, kad beprasmiška gydyti atskirus organus, nes jeigu sutriko visos sistemos darbas, tai kaip gali sklandžiai veikti atskiri sistemos elementai?

Mūsų smegenys veikia tokiu būdu, kad visada ieško kaltininkų išorėje: nužiūrėjo bloga akimi, per daug streso darbe, namuose manęs niekas nesupranta… Tačiau visa ko priežastis slypi manyje ir niekur daugiau. Aš pats esu viso to, kas su manimi vyksta, priežastis.

Visos ligos ir nelaimės – tai viso labo signalai. Ką jie signalizuoja? Jie primena, kad su manimi kažkas negerai, kažką darau neteisingai, laikas keistis. Dėl to nereikia baimintis tokių ligų-signalų. Reikia išmokti įsiklausyti į juos, suprasti ir žengti teisinga linkme link pasveikimo. Gydytojai pašalina viso labo simptomus, o ne pačią ligą. Būtina surasti ligos priežastį savyje ir ją pašalinti, pakeisti save ir tada liga nebegrįš.

Taip kad jūs patys renkatės – sirgti, skųstis, aimanuoti, degraduoti ar vystytis, augti kaip asmenybei, padėti kitiems ir gyventi ryškų, pilnavertį gyvenimą.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Dvi užuojautos rūšys

Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…

Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau

Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…

Apie meilę sau

Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *