Jeigu nuo visko pavargote

Pasaulis, kuriame gyvename, išvargina. Jis nedėkingas. Jūs pavargstate netgi nuo to, kad paprasčiausiai jame gyvenate. Jūs pavargote nuo pernelyg daug meilės ir rūpesčio pasauliui, kuris nieko neduos jums už tai mainais. Pavargote nuo netikrumo jausmo. Pavargote nuo pilkos kasdienybės.

Kitados buvote kupinas šviesių vilčių, optimizmas viršijo cinizmą, jūs buvote pasirengęs atiduoti save vėl ir vėl. Tačiau sudaužyta širdis, neįvykdyti pažadai, nepavykę planai – visa tai palaipsniui sugrąžindavo jus iš debesų ant nuodėmingos žemės. Pasaulis ne visada buvo geras ir jūs prarasdavote daugiau, nei išlošdavote, o dabar nebeliko visiškai jokio įkvėpimo, kad pamėgintumėte iš naujo. Aš jus suprantu.

Tiesa yra ta, kad visi mes pavargome. Pasiekę tam tikrą amžių, tampame armija sudaužytų širdžių ir niurzgančių sielų, kurios beviltiškai ieško harmonijos. Mes norime daugiau, tačiau pernelyg pavargome, kad to paprašytume. Mums nepatinka, kur šiuo metu esame, tačiau esame pernelyg įbauginti, kad pradėtume kažką iš naujo. Mes turime rizikuoti, tačiau bijome pamatyti, kaip viskas aplinkui sugrius eilinį kartą. Galų gale mes nesame tikri, kad sugebėsime pradėti iš naujo.

Dar viena tiesa yra ta, kad mes pavargome nuo vienas kito – pavargome nuo žaidimų, kuriuos žaidžiame, melo, kurį kalbame, netikrumo, kurį dovanojame vienas kitam. Mes nenorime dėtis kaukių, bet ir likti naiviais kvailiais mums taip pat nepatinka. Tenka vaidinti neapkenčiamus vaidmenis ir kažkuo apsimesti, nes mes nesame tikri savo pasirinkimu.

Aš žinau, kaip sudėtinga ir toliau kažkuo užsiimti ar mėginti vėl ir vėl, kai dvasinės jėgos išseko. O tie optimistiniai idealai, kuriais žavėjotės, dabar atrodo visiškai kvaili ir beviltiški. Bet štai ko prašau, jeigu jau esate beveik pasirengę pasiduoti: pamėginkite dar vieną kartą. Iš visų jėgų.

Mes gerokai stipresni, nei galime įsivaizduoti. Mes galime atiduoti daugiau meilės, daugiau vilčių, daugiau aistros, nei atiduodame dabar. Mes trokštame gauti rezultatą tučtuojau ir iškart pasiduodame, jei nematome efekto. Mes nusiviliame dėl to, kad nematome atgalinio ryšio ir paprasčiausiai numojame į viską ranka.

Supraskite, niekas negali būti įkvėptas kiekvieną dieną. Mes visi išsikvepiame. Mes kartas nuo karto nusimename. Mes visi pavargstame. Faktas, kad netekome jėgų ir pavargome nuo gyvenimo, visiškai nereiškia, kad stovime vietoje. Kiekvienas žmogus, kuriuo jūs kada nors žavėjotės, bent sykį buvo patyręs pralaimėjimą. Tačiau tai nesutrukdė jam pasiekti tikslą. Neleiskite sau pasiduoti, kad ir ką bedarytumėte, ar tai būtų kasdieninė rutina, ar didelių ir grandiozinių planų realizavimas.

Jeigu pavargote – eikite į priekį lėčiau. Eikite ramiai ir neskubėdami.

Tačiau nesustokite.

Jūs pavargote dėl visiškai objektyvių priežasčių. Pavargote, nes daug ką darote ir keičiate. Pavargote dėl to, kad augate. Ir kada nors tas augimas jus realiai įkvėps.

.



Naujienos iš interneto

Dvi užuojautos rūšys

Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…

Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau

Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…

Apie meilę sau

Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *