Jeigu nepatinka - sakyk iš karto - Saviugda Ir Tobulėjimas

Šios taisyklės – tai trisdešimties metų praktikos, pacientų stebėjimo ir darbo su savimi rezultatas. Kaip ir daug kitų psichologų, pasirinkau šią profesiją, kad išsiaiškinčiau savo paties problemas. Ir išsiaiškinau.

Tai nereiškia, kad visus tuos trisdešimt metų visą laiką tik ir tegalvojau, kaip sukurti „Labkovskio metodą”. Tiesiog analizavau, kuo neurotiško žmogaus elgesys skiriasi nuo žmogaus su sveika psichika elgesio. Žinau, kad daugelis sprendžia pagal save ir yra įsitikinę, jog psichiškai sveiki žmonės gamtoje neegzistuoja, tačiau galite manimi patikėti – jų esama ir gyvena jie linksmai pasišvilpaudami. Mane domino netgi ne tai, kas dedasi jų galvose, o tai, kaip psichinė sveikata pasireiškia – kokiais veiksmais, kokiu gyvenimo stiliumi.

Stebėjimų rezultatu tapo šios kelios čionai pateikiamos taisyklės. Jau ne pirmus metus gyvenu pagal jas pats ir kitiems rekomenduoju.

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

Darome tik tai, ko norisi;
Nedarome to, ko nesinori;
Iškart pasakome, jei kažkas nepatinka;
Nekalbame, kai mūsų niekas neklausia;
Atsakome tik į užduotą klausimą;
Aiškindamiesi santykius, kalbame tik apie save.

Kai kam, o būtent – neurotikams, gyventi pagal šias taisykles atrodo nerealu, tiesiog neįsivaizduojama iš principo. O kažkas visiškai natūraliai gyvena šitaip visą gyvenimą. Žinote, kas tai per žmonės? Ramūs, nepriklausomi, su aukšta saviverte, stabilia psichika ir su didele meile sau patiems.

Iš kur atsiranda visi tie neurotikai? Nebūsiu originalus – jie ateina iš savo vaikystės, kurioje susidurdavo su vienais ir tais pačiais dirgikliais. Dirginimas vis kartojasi ir psichika susikuria sau standartines reakcijas. Pavyzdžiui, jeigu tėvai barasi ir rėkia – vaikas išsigąsta ir užsisklendžia savyje, o kadangi rėkia ant jo pastoviai, tai mažasis pastoviai gyvena baimės ir gniuždymo būsenoje. Vaikas užauga, elgesio modelis įsitvirtina psichikoje. Dirgiklis – reakcija, dirgiklis – reakcija… Bėga metai. Smegenyse formuojasi jungtys, konkrečiai susigrupuoja nervų ląstelės, verčiančios reaguoti jau įprastu būdu į bet kokį analogišką dirgiklį.

Tai štai – kad padėtume žmogui įveikti baimę, nerimą, nepasitikėjimą, šitą sistemą reikia sulaužyti. Sukurti naujas jungtis, naujas jų konfigūracijas. Ir yra tik vienas būdas tai padaryti – poelgiais, kurie visiškai neįprasti neurotikui.

Jam reikia pradėti veikti kitaip, sulaužyti savo elgesio stereotipus. O kai esama taisyklių, kurios aiškiai ir griežtai reglamentuoja elgesį, pasikeisti žymiai lengviau. Daug nesamprotaujant, nerefleksuojant, nesiknaisiojant savo negatyvioje patirtyje.

Mano rekomenduojamos šešios taisyklės aiškiai instruktuoja, kaip reikia veikti kiekvienoje konkrečioje situacijoje, pradedant pačiomis paprasčiausiomis, buitinėmis (kokią kavą gerti ryte – juodą ar su pienu?), baigiant itin svarbiomis.

Tai ką gi man daryti? – dažnai klausia žiūrovai mano lekcijų metu, ir pradeda pasakoti apie savo gyvenimo sunkumus. „O ko jūs norėjote?” – klausiu aš to žmogaus ir dauguma paprasčiausiai pasimeta. Nes priimdami sprendimus, įprato atsižvelgti į viską pasaulyje, išskyrus savo paties troškimus.

Taip, šito reikia mokytis. Bet jeigu laikysimės pateiktų taisyklių pakankamai ilgai, bent jau mėnesį laiko – sulauksime pirmų permainų savo reakcijose, ir apskritai psichikoje.

O dar aš visada įspėju, kad pakeitę elgesio stilių galite prarasti žmones ir pinigus. Tam tikrus žmones ir tam tikrus pinigus. Pavyzdžiui, galų gale išrėšite draugei į akis, kad jums nepatinka, kai ji flirtuoja su jūsų vyru ir draugė, neapsakomai nustebusi, daugiau jums nebepaskambins. Arba suprasite, kad šis darbas baigia iščiulpti paskutines jėgas ir išeisite. Tokiems dalykams reikia būti pasiruošusiam. Kaip ir pozityvioms permainoms, naujiems draugams, naujam darbui ir naujiems pajamų šaltiniams.