Daug kas siekia sužinoti, išsiaiškinti savo „tikruosius norus”, suprasti, ko gi jie nori „iš tikrųjų”. Kažkodėl manoma, kad tai išsiaiškinus, radikaliai pasikeis gyvenimas. Štai supratau, išsiaiškinau ir – op! – viskas susitvarkė, viskas gerai, gyvenimas pavyko. O štai mane labiau domina priežastis – kuriems galams jums žinoti, ko norite?
Klausimas iš pažiūros naivus. Juk akivaizdu, kad jeigu žinai, ko nori, tai nueisi ir pasiimsi, teisingai? Tačiau mane kamuoja abejonės. Kažkas čia ne taip. Štai, pavyzdžiui 32 metų amžiaus vyriškis. Dirba pramoniniu alpinistu. Atlyginimas normalus (nors visada norisi didesnio, anokia čia naujiena). Darbe jam viskas daugmaž gerai – kolegos gerbia ir vertina, užsakovai patenkinti. Tai kam jam aiškintis savo tikruosius norus?
Atsakymas vienas – kad galėtų pakeisti situaciją. Tačiau čia iškyla kitas klausimas – o kas negerai su situacija? Jis gi ne Somalyje po kaminus laipioja, konkurentai nesigainioja jo su šautuvais ir automatais. Atlyginimas normalus, kolegos gerbia, darbas sekasi. Jokių priežasčių keisti situaciją.
Gaunasi, kad noras išsiaiškinti savo tikruosius troškimus kyla tada, kai žmogus nepatenkintas dabartiniu gyvenimu, teisingai? Tačiau palaukite – o kaip gi „tikrieji” troškimai padės pakeisti situaciją?
Jeigu atlyginimas mažas, reikia užsiimti didesnio atlyginimo paieškomis. Tam reikia arba keisti darbą (galbūt kartu keičiant ir gyvenamą vietą), arba profesiją, arba kelti kvalifikaciją. Kuo visame tame padės „tikrieji troškimai”? Pakuždės, kuria kryptimi judėti? Tačiau kryptis ir taip aiški: jeigu trokšti pinigų, apsidairyk, kur jų daugiausia moka. Čia ne tikrųjų troškimų reikia, o gerai apmokamų profesijų analizės.
Na gerai, tarkime, žmogus gerai uždirba, tačiau jam ne prie širdies pats darbas. Štai tada ir reikia suvokti savo tikruosius troškimus, kad susirastum užsiėmimą prie širdies. Tačiau ir šitoje situacijoje reikia veikti, o ne troškimų ieškoti.
Kitas variantas – širdis nelinksta ir žmogus žino, prie ko ji linksta. Tiesiog toje trokštamoje srityje nesigauna normaliai uždirbti. Pavyzdžiui, žmogus dirba vestuvių organizatoriumi, o jam patinka darbuotis su mažais vaikais. Tačiau ir čia, kaip matome, žmogus puikiausiai žino, ko jis trokšta. Ieškoti reikia ne troškimo, o uždarbio, susijusio su vaikų priežiūra.
Trumpiau tariant, kažkoks keistas man tas tikrųjų troškimų ieškojimas. Kažkas nesiklijuoja.
Ir aš turiu prielaidą, kodėl taip yra.
Viskas labai paprasta: ieškoti tikrųjų troškimų paprasčiausiai nereikia. Normalioje situacijoje jūs paprasčiausiai gyvenate savo gyvenimą ir nesigilinate į tuščius, bevaisius samprotavimus. Ryte jūs žinote, kad norisi dar šiek tiek pamiegoti, atėjus pietų metui žinote, kad norite užkrimsti. Per išeigines žinote, kad norite pabūti gamtoje. Nereikia nieko ieškoti – viskas ateina savaime.
Bet jeigu apsinuodijote dviem kenksmingomis koncepcijomis, tada turėsite didelių problemų.
Pirmoji kenksminga koncepcija – mums atrodo, tartum kažkur yra tokia vieta, kur jausimės gerai ir lengvai, tartum būtume dėlionės detale, kuri pagaliau buvo įstatyta į savo vietą. Atrodo, tartum kažkur bus ne visai lengva ir paprasta, bet jeigu ir teks padirbėti, tai viskas atrodys kaip sporto salėje – tegu ir šiek tiek paskaudės raumenys, bet bus labai smagu.
Antra koncepcija: pradeda atrodyti, kad žmogus buvo sukurtas anaiptol ne visam tam, kas dabar dedasi aplinkui. Paprastas ramus gyvenimas pradeda atrodyti nuobodus ir nykus. Kaip gi taip – nei milijono sekėjų socialiniame tinkle, nei įžymumo, nei tūkstančių pavaldinių? Tragedija! Nugyventi gyvenimą išliekant paprastu darbuotoju, mėgautis šeima, džiaugtis vaikais, bendrai praleidžiamu laiku, bendravimu su draugais – ne tas lygis, ne tam mus mama pagimdė. Iš čia ir pasiutęs siekis „suprasti, ko noriu iš tikrųjų”. Toks jausmas, tarsi kažkas atidarys duris į nuostabų gyvenimą, tarsi iš madingų žurnalų viršelio.
Štai šitos dvi nuodingos idėjos ir verčia jus ieškoti to, ko ieškoti visiškai nereikia. Kaip jau minėjome – jūs jau dabar puikiausiai žinote, ko norite. Tegu tik bendrais bruožais, tačiau žinote. Tiesiog tai, ką žinote, netinka dviem minėtoms koncepcijoms. Šios koncepcijos – tarsi smegenyse apsigyvenę ir parazituojantys kenkėjai. Ir kai kada šie kenkėjai visiškai užvaldo žmogaus, kuriame gyvena, protą. Jie ima jus valdyti, kontroliuoti, kad ir toliau ieškotumėte, ko nepametę.
Kaip sakote? Tokios paieškos nėra beprasmiškos? Minėtos koncepcijos – nenuodingos? Dar ir kokios nuodingos. Kai žmogus pradeda pernelyg įnirtingai save blusinėti, jis orientuojasi ne į realų gyvenimą, o vien tik į savo būseną, savijautą, o tai ganėtinai kenksminga.
Kaip elgtis kitaip?
Svarbiausius dalykus aš jau išdėsčiau: jeigu jums nepatinka dabartinis gyvenimas, reikia ieškoti ne „tikrųjų troškimų”, o remontuoti tai, kas sulūžo. Jei moteris gyvena su vyru, kuris ją muša, reikia pasitraukti iš šių santykių. Jeigu moteriai nepatinka kolektyvas, reikia arba keisti kolektyvą, arba pakeisti savo požiūrį į jį. Jeigu vyrui nepatinka jo santuoka, irgi akivaizdu ką daryti – „suremontuoti” arba išeiti.
Antras dalykas. Reikia suvokti, kad visi mes norime vieno ir to paties: turėti kompetencijos įvairiose sferose, būti kažkokio didesnio, platesnio organizmo dalimi (šeima, tauta ar kita žmonių bendrija), turėti laisvę savarankiškai priimti sprendimus. Įgyvendinti šiuos tikslus galima tūkstančiais įvairiausių būdų. Ir kalbėti reikia ne apie tai, kuris iš šių būdų geresnis, o apie tai, kuris jų yra labiau prieinamas. Ir viskas.
Trečia. Jeigu darbe viskas gaunasi kuo puikiausiai, galite išsikelti sau naujus tikslus, įsisavinti kokią nors gretutinę profesiją. Kiekvienoje veikloje slypi praktiškai begalinė naujų tikslų ir iššūkių atsarga. Būtent tokie tikslai ir iššūkiai, drauge su pastangomis, kurių reikia, jų siekiant, ir sukuria gyvenimo srautą. Tikrąjį gyvenimą, o ne tas fantazijas, apie kurias svaičioja socialiniai tinklai.
Ketvirta. Jeigu „negirdite” savo troškimų, reikia kreiptis į gydytoją. Galbūt įsmukote į depresiją, kurią klaidingai palaikėte tinguliu ir disciplinos trūkumu. Taip pat galimi hormoninio fono pažeidimai, mikroelementų trūkumas arba išseko jėgos. Visa tai diagnozuos specialistai.
Išvada. Mes puikiai žinome, ko norime. Jeigu nežinome, ieškoti reikia ne savyje, o išorėje – išmėginant ir lyginant tarpusavyje įvairias veiklas. Trokštama veikla tokiais atvejais surandama pakankamai greitai. Jeigu kelis metus stengiatės išsiaiškinti, ko gi jums norisi, tai jus arba užvaldė kenksmingos idėjos ir/arba turite problemų su sveikata. Nuodingas idėjas reikia vyri iš galvos, o sveikatą – gydyti. Ir gyvenimas pasikeis.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…